Dalia29 rašė:
Man atrodo, kad pabūti vienas pats su savimi, nori daugelis iš mūsų.
Kai norime pabūti vieni, tai ir būname. Nerėkiame visam pasauliui, kad mums nereikia svečių, draugų ar kaimynų. Tiesiog, pabūni, žmogus su savimi, susidėlioji mintis. Tada nereikia ne tik žmonių aplinkui. Interneto irgi nereikia.
Tai visai kas kita.
Todėl ir sakau, kad kai kuriais atvejais įtariu žmogaus vienišumą, kuris deklaruoja, kad viskas gerai. Bet visa jo esybė rėkte rėkia, kad nėra gerai...
Prisimenu
Soffy žodžius, kuriuos ji parašė kažkada seniai. Esmė tokia (tikrai pažodžiui neprisiminsiu): jei pas mus viskas gerai ir mes turime su kuo bendrauti natūroje, mums nereikia forumų. Bet, jei mums trūksta žmogaus ar žmonių šalia, tūnome forumuose.
Dalis tiesos yra jos žodžiuose.
O čia va citata tikra: "o kai esi NE vienas, bet vis tiek VIENIŠAS, tai kur kas blogiau, mano manymu"
Soffy, linkėjimai jums. Matau jus dažnokai forume. Tik kažkaip nesikalbate su mumis :) Citavau jus :)