Šeima, vaikai

Elste, na kodėl tu, švelniai tariant, rašai netiesą?
Aš, pavyzdžiui, tikrai gerbiu tavo konstitucinę teisę nebendrauti su žmonėmis, nepriimti svečių ir t.t. Tai tikrai 100- procentinė teisė, kurios niekas negali užginčyti. Nei smerkti, nei piktintis.
Ginčytis pradėjo žmonės, kai prasidėjo apibendrinimai , dažnai labai nemalonūs, apie senutes kaimynes, apie tai, kad žmonės negali iš gerumo padaryti kitam paslaugą, apie tai, kokie užsienyje visi besišypasantys durniai ir t.t.
O tai jau skiriasi nuo asmens konstitucinių teisių, kaip diena nuo nakties.

nu kodėl? nieko prieš tas senutes neturiu. Aš gal irgi pasneusi sėdėsiu ant suokliuko ir bendrausiu tada su visais, ir numerius mašinų seksiu vien iš neturėjimo ką veikti
paslaugą iš gerumo gali padaryti aišku, ir padaro. Bet... dažniausiai gi tokie esam - ne mano kiaulės, ne mano pupos. Nu daugiausia gi tokie lietuviai.
O užsieniečių šypsenos nu tikrai tokios dirbtinos, nu tokios jau prievartinės. Nežinau gal jie taip įpratę ir nejaučia. Bet iš šalies žiūrint taip atordo
O kaip atrodo, kaip yra, kaip gavoju, taip ir parašau.

O kame parašyta kad kažkas kažkam neįtinka? A?
Tiesiog, berods į Tigos žinutę buvo atsakyta, kad ne visi tokie...
Ir dar tie vieno sakinio plirpalai per kelis puslapius apie tą patį per tą patį šiek tiek užknisa... Bet tai tikrai jokių būdų ne kažkieno nuomonės neigimas.

Klausiu dar kartą: kiek jūs asmeniškai šitų šypsenų matėt?
Man šitas teiginys iš vaikystės užsifiksavęs, kai tebuvo sovietai ir amerika, kad amerikiečių šypsenos dirbtinės... Naftalinas... Fek 9Kaip pasakytų Aradija)

nu tai jeigu kalbina, tai ir atsakau, nu tai ir pliurpinam, tai ką dabar - gal ir po vieną sakinį kada gaunasi, kada ir paklodę prirašai
mane kai kinsa viena tema, tai einu į kitą ir susirandu tą, kuria patinka pliurpti

Tai einam į durnyną.Gerai?

nu tai einam

Kuda papiorlis? Aš dar atsakymo į klausimą nesulaukiau, o jos į krūmus... po dvi...

Mačiau jų labai daug ir nuo labai seniai, nuo 1977 metų.Ir man jos patinka!!!!
Tie žmonės man niekada nesugadino nuotaikos,niekada blogo nepasakė,tiesiog visada buvo malonu su jais bendrauti...
Žinoma, to nepasakysi apie mūsų surūgėlius....Atskiriu iš minios, gali būti pasislėpę po juodžiausiais gobtuvais....jie iš rytų.Man jie sukelia kartais juoką...na tokie kančių iškreiptais veidais, rodos, kad palaidojo visus ir net šuns gyvo neliko...Manau, kad tokiu veidu bando pritraukti sau dėmesio lašelį.
Tiesiog manau, kad žmonės mažai laimės matė gyvenime.Tai ateina su motinos pienu.
Man nepasirodė, kad šypsotųsi dirbtinai.Na ir tegul, man patinka.

nu eikš - priimsim, po durnyno krūmais vietos dar užteks

amerikiečių tai jo tokios visiškai dirbtinės
nežinau kodėl jos tokios gal dėl tų gražiai sudėtų porcelianinių protezų
nu mačiau asmeniškai ir daug bendravus su užsieniečiais, tai reto kurio šypsena natūrali ir maloni. O daugumos tokios nu kaip čia pasakius protokolinės gal

Tai žinoma, kad daugumos dirbtinės, iš mandagumo ir dėl to, kad taip pas juos taip daro karta iš kartos. Juk nesišypso gi iš laimės, pamatęs ar sutikęs žmogų. Anokia čia laimė, tiesiog mandagumas.

Elste, ji mano, kad tu toliau Jonavos ir Kauno niekur nebuvai nukeliavus. Net Žemaitijoj nebuvai. Nematei kaip pas mus visi gražiai šypsos. O jei toliau į vakarus, arba pietus, tai iš vis...
Elste, esi tu namisėda ir neišmanėlė, nu neišprusus visai...

Dėl dirbtinių šypsenų....

Turiu vieną draugą.... Su juo kai kalbu net numanau iš anksto kurioje vietoje jis nusišypsos... o šypsosi momentais, kaip vaikas , lieptas fotografo sakyk "čyz'.

Žinokite bendrauti yra sudėtinga.... nuoširdumo ir paprastumo nejaučiu...
Jau geriau šypsotųsi retai, bet nuoširdžiai.

Vat.

Užsieniečių šypsenų ekspertai, blyn.
Na ką gi, mano bendravimo patirtis yra visiškai kitokia.
Skirkite bendravimą nuo įsileidimo "į dūšią", tai skirtingi dalykai.
Nors mano brolį, laukiantį Helsinkio oro uoste,"šaltasis", pirmą kartą matomas suomis pasikvietė pas save namo. Laukti broliui reikėjo per naktį. Pavalgydino, pagirdė, pakalbėjo, ryte atgal į oro uostą nuvežė.
Kiek mūsų taip būtų pasielgę? Manau, nei vienas. Įtartina panašu, tik mano broliui buvo. Jo, jam buvo laaabai įtartina.

Tavo brolis, matyt, tikras įtarus, piktas lietuvis

Neršia žmogus, o išprovokuot nepavyksta.

Apie ką čia?

Dėl šypsenų - aš tai neišskirčiau tautos :))
Dėl užsieniečių - tai teko susidurti, kai dirbau užsienio kompanijose - vokiečių, suomių, norvegų - nu man atrodo, kad jų tos šypsenos labai normalios, aš ir dabar rašydama pati šypsausi , prisiminus juos, kokie jie malonūs ir rūpestingi darbuotojams ir šypsodavosi labai maloniai, o kai po taurelės, tai iš vis šypsenos - "kaliošai"
Čia gal kaip pats į juos žiūri?
Dabar supa užsieniečiai - na negaliu nieko neigiamo pasakyti apie jų tas šypsenas.
Nustebino vokietukai, nu mano nuomonė pasikeitė, kad jie šalti žmonės.
Gal įtakos turi kur ir kokiais klausimais suveda draugėn - jei tai komercinias klausimais, tai jau tikrai nepulsi išsišiepti iki ausų :)

Aplamai, gyvenime yra labai nedėkingas dalykas stereotipai. O mes postsovietiniai žmonės jų turime begales, ir labai neteisingų. Kaip ir kompleksų.
Man neseniai vienas Amerikoje ilgai gyvenęs ir ten mokyklą baigęs jaunuolis pasakojo, kad mūsų įsivaizdavimas apie tą pačią Ameriką yra absoliučiai klaidingas. Tai didžiulė šalis ir skirtumai tarp regionų ten milžiniški. Na, o kai kurie filmai, kurie pas mus rodomi vidury dienos net be N14, pas juos rodomi vos ne per koduotus kanalus. Tai tik mažas pavyzdys.