Prekių nurašymas: natūrali netektis ir išduota pavyzdžiams

Sveiki. Skaiciau skaiciau ir pagaliau daugiau maziau supratau:)
Bet gal kas nors galetu man pagelbeti.
Imone isteigta siaips metais liepos pradzioje, jau pirkimai pardavimai ivyke, yra fasuojami akmeneliai.. Nuperkama masinomis, fasuojama didmaisiais, yra trukumas, nezymus, bet trukumas. kaip geriausiai butu padaryti, ar metu gale viska susumuoti ir nurasyti i matural. netekti, ar kas menesi?
As kaip sutantu, 1proc., tai yra visos men. apyvartos suma, kuri yra dalijama is savikainos ir gaunamas kiekis koki galima nurasyti natural. netekciai? taip?
PVZ.
apytarta - 10 000lt.
1proc. - 100lt
SVkaina - 10lt/vnt.
Vadinasi - 100 dalinam 10 = 10vnt.
Tai yra 10vnt po 50kg.
Ir 50 * 10 = 500kg.
Taip iseina, kad mano naturali netektis, viska apskaiciavus neturi virsyti 500kg? Taip?
Tikiuo supras kas nors

Aciu Jumz uz atsakymus ir nuomones!

Čia jau kaip jums patogiau.
Natūrali netektis turi būt realiai nustatoma.
Tai ne teorinis 1 procentėlis.
Tiesiog tai riba, kada tokie atskaitymai yra leidžiami ir PVM netikslinama.
Reiškia, turite atlikę svėrimus ir padalinę tam tikrą kiekį prekių į mažesnes talpas nustatyt, kiek ten "nusisvarstė", nubyrėjo.
Tai gali būt ir 0,5 ir 2 procentai ir bala žino kiek:))
Tiek ir nurašoma aktu, ar kitu jums priimtinu dokumentu.
Bet leidžiami atskaitymai bus pirmu atveju 0,5, o antru - 1 procentas.
mic.vmi.lt/documentspublic.do?&id=1000002...

[/quote]Čia jau kaip jums patogiau.
Natūrali netektis turi būt realiai nustatoma.
Tai ne teorinis 1 procentėlis.
Tiesiog tai riba, kada tokie atskaitymai yra leidžiami ir PVM netikslinama.
Reiškia, turite išsvarstę, ar padalinę tam tikrą kiekį prekių nustatyt, kiek ten "nusisvarstė", nubyrėjo.
Tai gali būt ir 0,5 ir 2 procentai.
Tiek ir nurašoma aktu, ar kitu jums priimtinu dokumentu.
Bet leidžiami atskaitymai bus pirmu atveju 0,5, o antru - 1 procentas.
mic.vmi.lt/documentspublic.do?&id=1000002... [/quote]


Taip, as suprantu, kad nustatoma pagal realu fakta, o ne pagal leidziamas max. norma:)
Bet mano skaiciavimas geras taip? tai yra max. 500kg. kuriuos as galiu ramiai nurasyti i netekti?
Siaip realiai yra..
27300kg. parvezta
apyvarta 10 000lt.
susifasavo 27080kg.
kaip sakiau SVkaina yra 10lt/50kg.
taip iseina, kad apie 5.5vnt. maiseliu yra natural. netektis, tai reiskiasi ramiai galiu tvarkytis, nieko nevirsins ir telpu i visas normas.


Atsiprasau, as cia gal labai pedantiskai, bet jau labai nesinori palikti kabliuku, nes ir nuo vadovybes komentaru galiu gauti.
Aciu Jums Loreta13 uz atsakymus.

Tas 1 procentėlis yra nuo pajamų.
Asmeniškai aš daryčiau taip.
Kiek "nubyra", tiek ir nurašyčiau į natūralios netekties sąnaudas..
Nes tai normalios sąnaudos finansine prasme ir jas reik registruot.
PLN204 pildoma kartą metuose.
Ir tik jai aktualu "leidžiami-neleidžiami".
Analogiškai kartą metuose ir metinė pelno/nuostolio ataskaita.
Pildant ją ir ramiai jau galima išsiaiškinti kiek nuo pajamų sudaro 1 procentas.
Pagal mėnesius augančiai.
Ir tada suskaičiuot, kiek bus leidžiamų ir neleidžiamų atskaitymų iš tų jau anksčiau nurašytų natūralios netekties sąnaudų.

O kaip skaičiuoti, labai gražiai paaiškinta PMĮ komentare.
23 straipsnis
mic.vmi.lt/filedownload.do?id=1000009965

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000064031
Kaip manote, ar yra prielaida, kad galima nurašyti prekes, kurioms pasibaigęs galiojimas ir netikslinti PVM.Kokios tai bus sąnaudos?
Pagal PMĮ 23str. tokios netektys yra neleidžiami atskaitymai ir reikia atstatyti PVM.
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10000...
Ar aš kažko nesuprantu?
www.pwc.com/lt/lt/press-rm/articles/VZ-09-07-01.jhtml

Yra tokia prielaida pagal VMI išaiškinimą. Turi būti prekių sunaikinimo aktas.
Jei dėl objektyvių priežasčių ( baigėsi galiojimo laikas ) negali parduoti prekių, galima nurašyti prekes, tik sunaikinus jas.

Mūsų nuomone, tam tikrais atvejais teisė į PVM atskaitą išlieka net ir tuomet, kai prekės nėra naikinamos. Tokią išvadą leidžia daryti Europos Teisingumo Teismo sprendimai. Kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai. Reikia atsižvelgti į priežastis, kodėl prekės buvo įsigytos ir kodėl nebuvo panaudotos PVM apmokestinamoje veikloje...
Nebūtinai, pagal PWC
Bet tai prieštarautų PMĮ ?

PMĮ tokia nuostata prieštarauja.
Bet yra atskiras VMI išaiškinimas ir ETT.
Galima surizikuoti.

tačiau dėl atitinkamų objektyvių priežasčių tos veiklos, kuriai vykdyti įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM buvo įtraukęs į PVM atskaitą, vykdyti nepradėjo. Tokiu atveju PVM mokėtojas turi teisę atskaityti PVM tik tada, jeigu jis pasinaudodamas įsigytų prekių bei paslaugų, skirtų tokiai numatomai ekonominei veiklai vykdyti, kurios vykdyti dėl objektyvių priežasčių nepradėjo, PVM atskaita veikia sąžiningai ir jeigu tai nėra susiję su mokesčių vengimu bei sukčiavimu.

Labai aptakiai išaiškinta, bet čia labiau akcentuoja veiklos nepradėjimą dėl objektyvių priežasčių.

Nerizikuosiu, tiesiog parašysiu paklausimą.

Įdomiai skamba: PVM mokėtojas nepradėjo veiklos, prisipirko pieno, mėsos,miltų ir kt., sėdėjo, mąstė mąstė ir išmąstė, kad jam tai nenaudinga.

Yra paminėta viena iš objektyvių priežasčių - prekių galiojimo termino pasibaigimas.

Na yra tokių galimų variantų, kai prisiperki ir kurį laiką negali prekiauti - parduotuvėje avarija - susprogdino, sugriuvo, padegė , ar kokioje kaimo vietovėje elektros tiekimas sutrikdytas - ko pasekoje negali prekiauti. Kitas variantas galimas, tikiesi gauti leidimus prekybai ir laiku negauni, o prekes turi.
Bet čia teorija, o praktikoje manau sunku tą pakeitimą tikriausiai prisitaikyti

Kol visų leidimų neturi, nesi sudaręs sutarčių, neįdarbinti darbuotojai, nenupirkta įranga ir dar visokių kitų, niekas prekių neveža.
Kitas reikalas yra avarijos, e.tiekimai,prekės tampa nepaklausios...Būtent šis atvejis ir domina.Per vieną savaitę gali parduoti 200 pakelių pieno, o per kitą tik 50.Visokių variantų, kokių tik nori, galima rasti mažmenoje.

Turiu klausimą. Lietuvcs UAB tarkim už 100 LT iš Lenkijos įmonės įsigijo vazą, kurią ketino perparduoti Lietuvoje. Kadangi vaza buvo įvežta iš kitos valstybės, tai buvo taikomas 0 procentų PVM tarifas ir šis pirkimo sandoris de facto neturėjo jokios įtakos Lietuvos UAB į valstybės biudžetą mokamo PVM apskaičiavimui. Paskui vaza sandėlyje sudužo. Ar reikia atstatyti PVM? T.y. Ar dėl to de facto į valstybės biudžetą mokamo PVM suma didėja 21 LT, nors pirkta buvo taikant 0 procento PVM tarifą?

karabinas, PVM atskaitos nereik tikslint, jei VMI įrodysite, kad tai natūrali netektis: [quote:97e79df30f]- dėl prarasto prekių kiekio, neviršijančio Pelno mokesčio įstatymu nustatytų natūralios netekties normų; [/quote] mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10000...
O natūrali netektis:
[quote:97e79df30f]Natūralios netekties nuostoliais laikomi nuostoliai, susidarę dėl prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) nudžiūvimo, nugaravimo, išdulkėjimo, nubyrėjimo, sudužimo, išsilaistymo saugant, fasuojant, perpilant, vežant, kraunant, parduodant (ir dėl pirkėjų užmaršumo). [/quote] mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10000...

Bet natūralią netektį reik teisingai įforminti:
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10000...

Jei neįtikinsite VMI, PVM teks atstatyt.
T.y. tai ką atskaitėte pirkdami, teks sumokėt į biudžetą.

laba diena,
Labai domina ką atsake VMI i duotą užklausimą. Mūsų šefas pagavo kabliuka ir isivaizduoja, kad galima patikslinti senus laikotarpius ir susigražinti PVM. Aisku kiekvienas atvejis individualus, irgi reikes konsultuotis su VMI.

Turiu klausimėlį. Gal kas galėtų padėti?

Atvejis toks:

Lietuvos UAB "X" iš Latvijos UAB nusipirko dvi ąžuolines kėdes (išrašytas invoice). Vieną kėdę Lietuvos UAB "X" pardavė kitam Lietuvos UAB "Y" (išrašyta PVM sąskaita-faktūra), kuri kėdę išstatė pardavimui savo turimoje baldų parduotuvėje. Į parduotuvę užsuko klientas - fizinis asmuo - ir tą kėdę nupirko. Po kelių dienų klientas grįžo į parduotuvę ir pareiškė, kad jam besėdint nulūžo kėdės koja. Pareikalavo kėdę pakeisti nemokamai. UAB "Y" vadybininkas klientui liepė skambinti Lietuvos UAB "X" vadybininkui ir tartis dėl prekės pakeitimo. Prekė buvo pakeista nemokamai (be dokumentų). Metų pabaigoje UAB "X" sandėlyje buvo atlikta inventorizacija. Pagal dokumentus sandėlyje turėjo likti viena kėdė, o realiai kėdžių sandėlyje nebuvo. Klausimai:
1) ar tokiu atveju reikia atstatyti PVM?
2) ar tokiu atveju reikia kėdės vertę priskirti prie neleidžiamų atskaitymų?

Ir išvis, ar galit pasakyti, kokie dokumentai turi būti forminami, kai prekė keičiama nemokamai?

Ačiū už atsakymus

Karabino fantazija, ko gero, neišsenkanti.
Atvejis anekdotinis, realybėje nelabai įmanomas, nes:
- ramiai sėdint, ąžuolinės kėdės koja nulūžti negali;
- vien pagal kliento pareiškimą prekė tikrai nekeičiama;
- tuo labiau nekeičiama be dokumentų. O jų panašiais atvejais pildoma masė.
Darant inventorizacija, sandėlyje turėjo būti rasta kėdė su nulūžusia koja. Tada galima:
- koją suremontuoti, pastatyti ofise, skirti ant jos sėdėti nedidelio svorio ramiam darbuotojui. Tokiu atveju kėdė tampa naudojama įmonės veikloje, PVM atskaitos tikslinti nereikia, kėdės įsigijimo savikaina nurašoma į veiklos sąnaudas.
- pagal aktą kėdės savikaina nurašoma į neleidžiamus atskaitymus, tikslinama PVM atskaita.
Jei kėdė išvis dingo, taip pat pagal aktą nurašoma į neleidžiamus atskaitymus, tikslinama PVM atskaita, vadybininkams paskiriami papeikimai.
Dar galima regreso teise kelti reikalavimus Latvijos tiekėjams, bet tada kėdę be kojos reikia turėti.

Sakai, karabino fantazija neišsenkanti?