Pasidalinsiu ir aš savo patirtimi
Baigiau kursus ir kitą dieną pažystamas pasiūlė darbą pas savo pažystamą. Buhalterija buvo apleista, dėl atlygio susitarėm. Ariau kaip arklys, be programos, interneto darbe, telefono pokalbiai riboti ir stebimi ir t.t. Vieną dieną paskambino mokesčiai kad užsuks po savaitėlės į svečius, man vos širdis nesustojo, nes darbai dar nebuvo baigti. Tą savaitę dirbau beveik be miego (buvau 6 mėn nėščia), vyras pyko, dirikas lipo ant galvos kad greičiau. Mokečiai tikrino tik PVM registrus ir dar kelis menkus dokumentėlius ir nebaigtų darbų net nesiekė. Kadangi jau buvo darbo rezultatų paprašiau sumokėti dalį pinigų, tada viskas ir prasidėjo. Mano darbas buvo kažkam atiduotas patikrinti ir tas kažkas rado netikslumų. Aš aišku paprašiau man tai parodyti, atvesti tą kompetetingą asmenį, bet veltui, kadangi paaiškinimų nesulaukiau o dar likau kalta, nusispjoviau ir išėjau į dekretą. Tada savinnikė atsitokėjus prašė ateiti dar truputėlį padirbėti, pakonsultuoti ją, bet mano vyras griežtai uždraudė, nes pinigų nesumokėjo už kelis mėnesius. Tą kart likau išdidi ir prinsipinga. O tokie pareiškimai kad mano darbas buvo atliktas neteisingai sukėlė man pačiai daug abejonių, gal tikrai kažką padariau ne taip, kažko nežinojau. Po vaiko auginimo atostogų buvo baugu vėl ieškoti darbo, nes nepasitikėjau savo jėgomis. Ieškojau buhalterės padėjėjos, bet likimas pakišo koją ir vėl įsidarbinau vyr. buhe. Dabar neabejoju kad pirmasis direktorius tik blefavo dėl mano klaidų, nes gerai prisimenu ką ir kaip ten dariau, taip dirbu ir toliau. Čia taip pat sutvarkiau seną apskaitą tik susitarimai buvo visai kiti, nes patirtis padėjo nenusvilti antrą kartą. Turėjau pilną auditą už kelis metus ir auditorė nerado nieko rimto prie ko prikibti, taigi dabar pasitikiu savo jėgomis ir patariu toms kurios tvarkote apleistą apskaitą nepasiduokite, nenusipiginkite ir mokėkite išsireikalauti, nes tikrai ne visi vadovai toli gražu supranta savo atsakomybę už apleistą apskaitą.
Nu ir prirašiau čia aš