sodros knygelė

Skaičiau įstatymus, nutarimus... Priėjau tokios išvados: reikia ką nors įgalioti, kad sudarytų DS su akcininku - direktorium. Taip ir padarėm.
Atėjo Sodros revizorė: "jūs ką, visai sublūdot Tokio cūdo dar nemačiau ". Leido ( ) perrašyti DS į akcininko sprendimą, DS registravimo žurnalą
Ir kaip turi būti iš tikrųjų ?

Ar gerai suprantu, kad už 2004 įrašas knygelėje dar turės būti padarytas www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2450...

Nieko labai neskaičiau, bet tokia situacija:) - akcininkas vienas, jis bus ir Direktorius, jokio kito darbuotojo įmonėje nėra. Na ir KĄ jis gali įgalioti su savimi tą DS pasirašyti? Tušinuką nebent:), bet reikėtų gal kokį brangesnį nusipirkti, negi toks už 1,20 Lt tiktų:)?

Koks sodrai skirtumas kaip tai padaryta - lenda ne ten kur reikia - nori parodyti savo galias.

Galima viskas galima ir DS pasirasyti su paciu savimi - todel kad teises normos to nedraudzia - tai gali pasakyti bet koks teisininkas - ypac jei steigiam imone ir yra tik direktorius On že akcininkas, on že buhalteris ir valytojas. Koks skirtumas ar tai DS ar tai Akcininko sprendimas (gal gražiau atrodo) - rezultatas tas pats. Dar gerai kad VDI - nepripašytų baudos kad dirba be DS jei bus tik akcininko sprendimas.

Akcininkų yra daugiau - tai labai gerai - DS pasirašo vienas iš akcininkų,

Daugiau akcininkų - daugiau problemų

Pritariu.

O man atrodo, kad yra taip:
Darbo kodekso 99 str. sako:
[quote:4a1e95b262]
2. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę
formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais.
Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir
darbuotojas.
[/quote]

Taigi, vienareiksmiskai pasakyta, kad DARBO SUTARTIS TURI BUTI, o ne akcininko sprendimas ar koks kitoks pakaitalas.

Antravertus, tame paciem darbo kodekse galima isskaityti, kad:
[quote:4a1e95b262]
24 straipsnis. Darbdavių atstovai
1. Darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos
vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo
santykiams.
[/quote]

Kadangi kolegoms rupi sudaryti darbo sutarti su VADOVU, tai darytina isvada, kas sis straipsnis nera taikytinas, mat jisai jau ivardina VADOVA kaipo darbuotoja, tuo tarpu musu galvos skausmas - paversti gyventoja VADOVU, t.y. darbuotoju.

Tad ziurim toliau. Kitas DK straipsnis sako stai ka:
[quote:4a1e95b262]
18 straipsnis. Atstovavimo pagrindai
1. Darbuotojai ir darbdaviai darbo teises ir pareigas gali
įgyti, pakeisti, jų atsisakyti ar jas apginti per jiems
atstovaujančius subjektus. Darbuotojai ir darbdaviai gali būti
atstovaujami esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo
santykiams. Atstovavimą esant kolektyviniams darbo santykiams
reglamentuoja šis Kodeksas, o atstovavimą esant individualiems
darbo santykiams - Civilinis kodeksas, jeigu toks reglamentavimas
neprieštarauja šiam Kodeksui.
[/quote]

kadangi darbo sutarties sudarymas yra individualus santykiai, tai reikia ziureti i civilini kodeksa. O jis sako stai ka:
[quote:4a1e95b262]
2.134 straipsnis. Atstovo teisių sudaryti sandorius
apribojimas
1. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių
nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo
metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir
kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti
pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi,
jeigu kiti įstatymai numato ką kita, taip pat kai atstovas veikia
kaip atstovas pagal įstatymą.
[/quote]

Taigi is pirmos dalies tarsi butu aisku, kad negali tas pats asmuo buti ir darbuotoju ir darbdavio atstovu, t.y. vienas ir tas pats abiems sutarties salims. Antra dalis sako, kad tam tikrais atvejais, kai atstovas veikia kaip atstovas pagal istatyma, arba jei kiti istatymai numato ka kita, tokie sandoriai yra imanomi.

Kadangi Darbo kodeksas nekalba apie steigimo metu atsirandancius darbo santykius, galima uzmest aki i AB istatyma:
[quote:4a1e95b262]
37 straipsnis. Bendrovės vadovas
4. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su
bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar
kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma -
stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos
įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba -
visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo).
[/quote]

Taigi, net AB istatyme parasyta, kad darbo sutartis turi buti sudaryta (neuztenka akc. protokolo). Taciau iskyla klausimas, ar visuotinio akcininku susirinkimo igaliotas asmuo, busiantis darbuotoju sudaromame darbo sandoryje, taip pat gali buti laikomas darbdavio atstovu pagal istatyma?

Tulas man pasakytu - o kodel gi ne ? Juk AB istatymas nedraudzia paskirti darbdavio atstovu pati busimaji darbuotoja ?

Tokiam as atsakyciau taip: bet AB istatymas nedraudzia akcininkams atstovu pasirinkti psichiskai neigalaus, todel neveiksnaus gyventojo . Bet tatai draudzia civilinis kodeksas.

Is to isplaukia, kad visos teises normos in corpore turi buti ivertintos nagrinejant sia situacija, taigi, nors AB istatymas ir nedraudzia pasirinkti darbdavio atstovu busimaji darbuotoja, bet draudzia atstovui sudaryti sandori su paciu savimi, tad iseina, kad busimasis darbuotojas negali buti paskirtas darbdavio atstovu, nes sudarytu sandori pats su savimi.

O darbdavio atstovu gali buti paskirtas bet kas - akcininko zmona, drauge, bendroves "zigmo zuvys" savininkas Zigmas arba LR prezidentas - svarbu, kas jie sutiktu buti atstovais.

Tusinukas nera asmuo pagal , todel jo buvimas atstovu yra negalimas.

Na, Jūs ir netingite . Darbinga Jūsų nuotaika šiandien .
O DS reikia bet kokiu atveju, mano manymu. Geriau jau pačiam su savimi sudaryti, nei, kad jokios nebūtų.

Apologetai ar nemanau kad per toli kapstai ?
Civiliniai santykia - tai ne darbo santykiai, todėl manau kad šio atveju vertinti nereikia.
Tai atskiros teisės sritis - todel jas ir reglamentuoja skirtingi teisės aktai DK ir . Tai nurodyta ir dveju siu norminiu aktu galiojime.

Tiagi pritariu kad DS turi būti sudaryta nepriklausomai nuo to ko reikalauja sodra.
Nagrinėjant toliau - nepritariu kad reikai atsižvelgti į apribojimas" - Todėl kad sandoris tai - veiksmas kurio siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Darbo sutartis nesukuria civilinių teisių ir pareigų.
Tagi darbo sutartis nėra tas sandoris kuria taikomi 2,134 str. apribojimai.

Taigi belieka vadovautis DK ir ABĮ ir sudaryti DS.

Mane tai piktina, kad iš valdžios institucijų, tikrintojų inspekcijų nėra vienareikšmiško atsakymo šiuo klausimu (vienintelis akcininkas - direktorius)
Taip, Apologetai, visą šį kelią praėjau prieš metus. Mano nuomonė buvo -reikia sudaryti DS.
Bet ... po to ją anuliavau - nusileidau revizorei (direktorės akyse nesublizgėjau, žinoma)

Oj negerai padarei - dar karta pasikartosiu tai jau tikrai ne Sodros reikalas ir reikėjo ginti savo nuomonę iki paskutiniu - galu gale kreiptis i teisininkus. Dabar belieka sudaryti DS - todel, kad ateis dar ir kiti tikrintojai.

Wolfai, kalba neina apie darbo santykius, o apie atstovavima sudarant darbo sutarti. Atstovavimas - civiliniu santykiu objektas, nes , ka ir sako DK 18 str. 1 dalis.

O gal turi minciu, Wolfai, kaip kitaip paaiskinti sia DK nuoroda i ?

Man atrodo dar neišmetėm pirminio varianto. Kitiems tikrintojams rodysim taip, kaip jie norės matyti

Taip šita dalyka irgi reikia įvertinti, tiesa pasakius neturių kitų paaiškinimo variantų.
Nebent kokias kvailas išvadas galiu padaryti, kad akcininkų negali būti mažiau nei 2.
Arba tai kad jei Darbdavys sudaro su savimi sutarti - jis saves neatstovauja - todel kad jis ir yra darbdavis - atstovavimo nėra DK 18 str. nuoroda į netaikoma - bet tai prieštarautų ABĮ vadovo sąvokai.
Arba tai kad vadovas/ darbdavys nėra atstovas - o valdymo organas kaip tau nurodo ABĮ t.y. nenurodo kad jis yra atstovas - čia irgi nesąmonė todėl kad Darbdavys pagal DK yra įmonė - taigi vadovas tiesiogne to žodžio prasme nėra darbdavys.

Tikriausiai darysime visi tai kaip ir darem - vieni DS, kiti akcinininko sprendima ar paskirymą.

Kaip suprantu, nedarbingumą apmoka Sodra, išskyrus pirmas dvi dienas darbdavys, Jeigu darbuotojas dirba naktinaiis budėjiamis ir nedarbingumą turėjo savaitę laiko. Per tą laiką jam išpuolė 2 budėjimai. Vienas jų turėjo būti pirmą nedarbingumo paėmimo naktį, kitas ketvirtą. Kas(darbdavys ar sodra) ir kiek procentų mokės už tuos du budėjimus? Ir iš viso, kai darbuotojas budi naktimis, tai kompensuojamas kažkoks vidurkis, ar butent budėjimų skaičius? Ačiū už atsakymus

Darbdavis moka už 2 dienas pagal darbo grafiką.
Sodra nesvabu kaip tu dirbi prilygina tavo darbo laika 5 d. per savaite taip ir apmoka.

Nesutinku Darbdavys yra įmonė, tačiau pati įmonė darbo sutarties nesudaro, ją sudaro įmonės atstovas - direktorius, t.y. būtent įmonės vadovas ir yra darbdavys, nes jis veikia pagal įmonės akcininkų įgaliojimą.

Reziume: man logiškiausias yra Apologeto pasiūlytas variantas - akcininkai įgalioja bet kokį fizinį asmenį (išskyrus patį direktorių) pasirašyt darbo sutartį su direktoriumi.

Tiesi neįsiskaitei aš rašiau
- tai kad galėjai ir neprieštarauti

Kai nesisuk vistiek sviestas sviestuotas - mes nekalbabem apie akcininkus, o apie akcininką , ON ŽE direktorius, on že visų galų meistras.

Taigi jis įgalioje kita fizinį asmeni - pasirašyti su savimi - sutinku tai bent jau nepažeidžiami kaikurie įstatymai. Bet kokia prasme, kur protingumo principas ? Ką įgaliuotas asmuo gali nubausti direktoriu už blogą darbą ar dar kažka - čia kažkoks formalus pakištinukas - kuris reikalingas tik formalumams sutvarkyti - nors pasiūlymas tikrai vertas dėmesio.

Beje yra tokia viena teisininku nuomonė, turi buti sprendimas dėl direktoriaus skyrimo + DS pasirašyta tik darbuotojo vietoje.

na jus nukrypot nuo temos- beje ji- sodros knygele:)


skaiciau as pakeitimus nuo 2005 01 01, ir nesupratau- o kada reik pasikeisti sena pazymejima i nauja? Ar cia bus kaip su vairuotojo pazymejimais? iki tam tikros datos visiems? ar jau nuo 2005 01 01 priimant i darba nauja darbuotoja is jo reikalauti naujo pazymejimo?

Nereikia į nauja keisti - nereikia - ateis laikas ir pakeis - seni pažymėjimai galioja ir galios.

Nauji pažymėjimai bus pradėti išduoti nuo 2005m sausio 1d. Į senuosius pažymėjimus nuo 2005m. sausio 1d. nebebus įrašomi joki duomenys, tačiau jie galios taip pat, kaip ir naujieji. Pageidaujantys juos pasikeisti turės kreiptis į "Sodros" teritorinį skyrių.