Naujieji Lietuvos PVM ir Akcizų įstatymai atnešė nemažų pokyčių. Juos komentuoja auditorius Artūras Kapitanovas.
www.euroverslas.lt/?-879123788
Kuo skiriasi senasis ir naujasis PVM įstatymai?
Senajame PVM įstatyme buvo tik 41 straipsnis, o naujajame - 141, todėl jo taikymo bazė išsiplėtė. Naujasis įstatymas apibrėžia PVM taikymo požiūriu svarbiausias sąvokas, tokias kaip ekonominė veikla, ir apmokestinimo objektą, įtvirtindamas nuostatą, kad PVM objektas yra atlygintinas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kurį vykdo apmokestinami asmenys kaip tokie (t.y. savo vykdomos ekonominės veiklos kontekste), taip pat prekių importas. Senajame įstatyme "pridėtinės vertės" kaip PVM objekto koncepcija buvo interpretuojama dviprasmiškai, o dabar to jau nėra, be to, iš PVM objekto aiškiai eliminuojami privatūs (t.y. ne vykdomo verslo kontekste) sudaromi sandoriai. Įstatymas taip pat atsižvelgia ir į ES acquis įtvirtintą teritorialumo principą, kadangi į PVM objektą įtraukti tik sandoriai, vykdomi šalies teritorijoje. Pagrindinis, mano manymu, skirtumas yra tas, kad anksčiau PVM reikėjo skaičiuoti nuo pridėtinės vertės, o nuo š. m. liepos 1 d. jis skaičiuojamas nuo atlygio, kurio prasmė kur kas platesnė.
Pavyzdžiui, anksčiau atidavus turtą pagal panaudą skaičiuoti pardavimo PVM nereikėjo, o dabar reikia nuo to mėnesio priskaitytos nusidėvėjimo sumos.