Suprasčiau darbą kaip malonumą, kada tai būtų nenutrūkstama mano gyvenimo vaga. Jei aš galėčiau gyventi ir užsiimti man patinkančia veikla. Ir galėčiau iš to pragyventi. Tarkim, man patinka kepti blynus. Kepu, maitinu žmones ir nesijaučiu niekam dėl nieko įsipareigojusi. Pasisamdau padėjėjų, įstengiu juos išlaikyti jų neapgaudinėdama. Ar auginu gėles, ar mezgu ir t.t.. Vaizdelis kaip kokiame gražiame filosofiniame rytiečių kine-kad suprastumėte ką noriu pasakyti. Kad tai būtų pilnatvė.... Svajonės... Deja, tuoj atlėks VMI, VDI, ir visi kiti. Ir tu esi įpareigotas. Ir nuo tavęs jau nebedaug kas priklauso. Nes tau nurodys net ką į tuos blynus turi dėti ir kiek. Aš norėčiau turėti tokias sąlygas savo darbui, kad pati norėčiau mokesčius mokėti. Kad jie nebūtų man prievarta. Nes prievarta nesuteikia jokio malonumo.
Tai gal išėjus į pensiją, ir galėsiu dirbti savo malonumui... Tik jau be atlygio.
Kažkur pasaulyje lyg ir egzistuoja natūrinių mainų sistema. Lyg ir amerikonai apie tai vėl prašneko . Nes globalizacija, industrializacija, robotizacija ir visas kitas š.... sunaikino viską. Vien beribė kontrolė, prievolės, įpareigojimai.... Maža to, dar bandoma įteigti, kad darbas (lažas) yra malonumas.
Na dar galima prie D.Ražausko prisijungti.
www.esujums.lt/