Turim katytę Šarką. Ji turi žiauriai prastą įprotį: užlipa ant stalo ir geria vandenį ir mano mamos puodelio. Vandenukas visada būna padėtas jai po ranka, nes jai pačiai sunku atsinešti. Priedo, mėgsta miegoti virtuvėje ant stalo.
Neapsikentęs šitos betvarkės, sūnus, gerokai nubarė Šarką ir nuvijo. Nepaliesdamas, bet piktai.
Ir ką gi, Šarka jau kelinta diena, pamačiusi sūnų, susigūžia, prisiploja prie stalo ir būna labai jau įsitempusi.
Reikia matyt, nupasakot neįmanoma.
Ir ką, jis ją glostinėja, pakutena paausius, o ji vistiek tuo metu būna "niže travy".
Atsidūsta, tik jam pasitraukus. Mat katės mūsų namuose nepratusios prie pakelto tono.
Man atrodo, šioje tavo citatoje, labai netinkamai sugretinti nederami dalykai: besmegenė varlė ir itin protingas delfinas. Kuris geba liūdėti ir visaip kitaip išreikšti jausmus.
O paukščiai, ypač papūgos, taip moka įsižeisti, kad kai kurie žmonės yra atlaidesni :)
Apie medį nekalbu. Nežinau, kur jo smegenys