Buhalterija

Na visai neprastai.
www.paciolis.lt/apmk
Net du egzaminai. :))

Draugė prieš 3 metus baigė Pačiolio apskaitos pagrindų kursus. Kiek mačiau medžiagą, tai tada irgi sprendė tokį didelį ištisinį uždavinį, pildė visokius kitus pirminius dokumentus. Tai kažin ar Pačiolis tikrai pridėjo tos praktinės buhalterijos, ar tik pavadinime tas žodis atsirado
Bet šiaip kursais liko labai patenkinta ir po šiai dienai sėkmingai buhalteriauja.

Mano pažistama irgi prieš kokius 4-5 metus išklausė tuos kursus, sakė, kad visai neblogi. Po to ji tvarkė savo įmonės buhalteriją (einamuosius popierius, pajamavimus), bet atskaitomybės nerengė ir deklaracijų neteikė - samdė įmonę.

Ačiū už atsiliepimus,jau esu nusprendusi į juos eiti.

Nesiginčiju, nes pati nežinau kaip yra. Mano viena pažįstama už savo pinigus baigė Pačiolio kursus, o paskui baigė Apskaitos mokyklą - iš Darbo biržos ją siuntė. Tai jinai sakė, kad tuose kursuose kaip ir nieko doro nei suprato, nei išmoko, būdama neturinti jokio supratimo apie buhalteiją, sako, jei būčiau nors truputėlį ką nors žinanti, tai gal ir nieko pradžiai, bet jei būčiau jau daugiau žinanti, tai visai jokios naudos nebūtų buvę.
O Apskaitos mokykla jai labai patiko, buvo suprantama, bet gal patiko-suprato todėl, kad jau buvo kažką girdėjusi apie buhalteriją po Paciolio kursų:)? Nežinau.
Nors gal ir nuo dėstytojų priklauso, nes iš pradžių jai dėstė toks vyras, tai jinai jau norėjo ir mesti viską, sako - niekad gyvenime nesuprasiu ką čia reikia daryti ir kodėl :). O paskui atėjo tokia dėstytoja Aldona ir viskas stojo į vietas :).
Skaičiau forume, kad ir kiti girė tą dėstytoją Aldoną:).

Dėstytoją Aldoną Dulinskienę jau gyriau ir dar kartą nepraleisiu progos pagirti. Aš irgi baigiau tą apskaitos mokyklą, ir šitam žmogui turiu būti ( ir esu) dėkinga.

Suprantama kad čia viskas priklauso nuo pačio žmogaus,gal daugiau priklauso nuo dėstytojų kaip ir mokykloje mokytojai vieni gerai ir aiškiai išaiškina kiti pravaro labai abstrakčiai,kuris gabensnis iškart pagauna kitam reikia kelis kartus pakartoti.

Aš irgi baigiau apskaitos mokyklą, prisimenu dėstytoją Aldoną, atrodo pavardė Dulinskienė, labai faina ir moka paaiškinti, bet man buvo mažai kursų ir dabar baiginėju 4 kursą kolegijoje Kursų nepakanka, tai bent mano nuomonė

Vėjus čia žmonės šneka, miela Soffy, nesinervinkite be reikalo..


o manęs paklausė, ir ne vieną kartą - na ir kas?
ar jau man pradėti skųstis???

Geriau jau, tikrai, lai neklausinėja - tegul dovanų Kalėdinių daugiau prideda - ir aš jam plačiau šypsosiuos
o tiesą sakant - ir tų dovanų daugiau įdeda - ir šypsausi, o kai reikia ir pasibaram - ir ką? Kokia čia tragedija??
Ne geriau - kai visi "amerikoniška" šypsenėle gražiai šypsosi - o naudos iš tos šypsenos - kaip iš žilo ožio pieno...

Nespėjau

O gal kaip kam?

Aga, dabar atsiverčiu A. Dulinskienies užrašus ir tik kokiam 2 kurse pradėjau suprasti ką ji norėjo pasakyti, gal man tada buvo sunkus momentas , kad keičiau profesiją ir dirbau visai kitoj srity, esu jai labai dėkinga

Na ir kas? O kad tie nelietuvišjki darbdaviai paklausia, tai jau manot jie geresni? Taigi pas juos tai elementari fraze - "sveiki, kaip laikotes", nereikalaujanti ir net neprašanti atsakymo... Nes niekam ištiesų tai nėra įdomu.

Kai kurie labai jau tuo nori tikėti...
Manyčiau - koks esi - tą ir gauni, ir nesvarbu kur būsi Lietuvoj, Airijoj, Amerikoj ar Mėnuly...

Žmonės tiesiog nusivylę savimi (ir tuo pačiu viskuom kas aplink) ir jiems atrodo, kad "gerai ten kur jų nėra"...

Manęs pastarasis darbdavys karts nuo karto paklausia, kaip aš jaučiuosi, kaip man dirbasi. Bet jau geriau neklausinėtų, nes nuo to vis tiek niekas pasikeičia, nes pasakius, kad kas nors ne taip, jis sako - vis tiek kitaip nebus. Tai kam tada klausinėti?

O pats, mielas prosai, ko nevykstate užsienin?
Parduokit karūną - ir pirmyn...
nereiks čia virkauti...

Šiaip negirdėjau nieko sakant ,kad jau čia taip labai gerai - tiesiog yra tokie kurie tik visada skundžiasi, kad Lietuvoj - š.., o va kitur - tai jau stebuklas
Nei čia nei kitur - jokio stebuklo nesimato, bet juk ir toj Lietuvoj nepagerės, jei nuo savęs nepradėsime -
jei vaikščiosime su šypsena, jei mokėsime priimti mums Gyvenimo teikiamas dovanas, taip pat nesileisti skriaudžiami..
bent jau išsitieskime pradžiai - pasižiūri - kokie žmonės susikūprinę vaikšto gatvėmis ... taip lyg ir norėtų kad ant jų visas bėdas nuleistų...

Atrodytų - ką aš čia paistalioju - bet viskas savotiškai susyję

O amžius, manyčiau, niekam neturi būti kliūtis - nori - lėk

Labai su jumis sutinku. Kad užsienyje būtų pyragai, manau, galėtų pasakyti (teisybę) tik vienetai. Ta prasme pyragai ir materialine, ir dvasine prasme. Išvažiavo geras draugas į Oksfordą - dirba, tobulėja, gauna gerą uždarbį. Bet...kaip tas vilkas vis į mišką žiūri, taip jis į Lietuvą sugrįžti trokšta. Labai jau liūdna vienam kaip pirštui ten būti, nesiseka pritapti prie vietinių. Nors čia kaip kam turbūt

Taigi, kad dvasinis skausmas, t.y. tai, ką jaučiame galvelėje, yra labai sunkus. Tik gal ne visi išvykę taip giliai išgyvena, ypač jaunesni..

Viena smulkmena pas mus yra: jei atlyginimai būtų nuo 5000 tūks Lt ir iki ................., nelabai kas ir išvažiuotu dirbti.