Žmogiškasis faktorius - pritariu Soffy, reikia pasikalbėti akis akin, nuoširdžiai išsiaiškinti, kuo darbuotojas nepatenkintas, paklausti jo, kokios vadovo klaidos dėl susidariusios padėties. Nemanau, kad vadovui turi būti gėda tai aptarti su darbuotoju ar visu kolektyvu. Kol esi jaunas, esi pilnas maksimalizmo ir dar labiau pilnas ambicijų. Kartais reikėtų įsiklaustyti į daugumos nuomonę ir bandyti keisti savo požiūrį.
Darbinis faktorius - jei pokalbis nepadeda, tam yra darbo taryba ar darbuotojų atstovai. Vėl gi - šaukti susirinkimą ir jame bandyti išsiaiškinti firmos bėdas ir bandyti išsklaidyti nepakenčiamą atmosferą.
Turiu ne vieną firmą, skirtingus šefus. Gerbiu visus, neturiu teisės negerbti. Bet myliu ne visus. Žmonės labai skirtingi, ne visi vadovai sugeba pelnyti kolektyvo meilę. Bet jei vadovas nesugeba pelnyti bent pagarbą - jam ne vieta vadovo kėdėje. Nesusitvarkydamas su savo kolektyvu ir nesugebėdamas rasti kompromisą, jis nesugebės ir teisingai valdyti įmonę, pakenks jos gerovei.
Savo pavaldiniams nereikia nuolaidžiauti, reikia su jais elgtis griežtai, bet teisingai, mokėti išklausyti, korektiškai patarti ar paprašyti ko tai, o reikalui esant - padėti. Ir gink dieve, niekada nekelti balso prieš žmogų.
Turiu vieną šefą. Siaubingai griežtą. Metus laiko jo bijojau, net vos darbo nemečiau, kol pripratau. O kai pripratau, siaubingai tą žmogų pamilau už jo teisingumą, jo mokėjimą žmogų nuraminti, paguosti, jam padėti. Už jo kietą, bet tuo pačiu ir švelnią vadovo ranką. Dabar net kai jis piktas, norisi šypsotis (tik, aišku, negalima to daryti, nekorektiška)