Darbuotojo nepagarba, pareigu nevykdymas

Turiu tokią problemėlę. Turime firmoje vieną darbuotoją, kuris dirba pas mus jau 3 metai. Problema tokia, kad pradėjo rinktis darbus: tą darysiu, to nedarysiu, to nenoriu. Atėjus naujiems darbuotojams ir paprašius paaiškinti, padėti - atsakymas visada neigiamas. Kai dirba, tai dirba gerai, bet pradėjo atsirinkinėti darbus. Maža to, kolektyve sukuria tokią atmosferą, kad kai kurie darbuotojai neatlaiko spaudimo. Paskutiniu metu pradėjo ir su vadovais nesiskaityti. Teikiame paslaugas, tai net gi klientams girdint gali sau leisti vadovus išvadinti debilais ir panašiai. Amžinas kovos laukas. Kaip suforminti tarnybinį aktą už tokį elgesį? Kaip reikėtų teisingai pasielgti, kad ateityje nekiltų problemų. Iš anksto dėkoju už atsakymus.

Ir tris metus tokias nesąmones kenčiat? Šiaip kiek susidūriau,direktorius turi jam liepti parašyti pareiškimą kad išeitų savo noru.

Gal jūs DK paskaitykite

Ne, tris metus ištisai taip nesielgia. Karts nuo karto pasitaikydavo. Būdavo įspėta apie netinkamą elgesį, tai kažkaip žodinio įspėjimo pakakdavo. Bėda čia tame, kad aš jai vadovė,esu jaunesnė ir dirbu 2,5 metų, o darbuotoja mano, kad ji neprivalo paklusti tokios vadovės nurodymams. Labai aiškiai buvo pasakyta: Kas tu man tokia? Kažkaip visada norėdavau, kad darbutoojų ir vadovų santykiai būtų geri. Per daug nuolaidžiai žiūrėdavau į jos išsišokimus, čia pripažįstu - mano kaltė. Bet situacija tokia, kad ir kiti darbuotojai mato ir girdi kaip ji sau gali leisti elgtis. Tai kažkaip mano kaip vadovo autoriteto iš viso nebelieka. Jei taip ir toliau, tai visi taip pradės elgtis. Noriu kažkaip arba žmoniškai "pastatyt" į vietą (ji man tiesiogiai pavaldi) arba atleisti iš darbo. Vėl gi, nenoriu vadovautis emocijomis, todėl reikalinga nuomonė iš šalies. Ar apkritai reikėtų forminti tik vieną tarnybinį pareiškimą pgl DK 235str. už šiurkštų darbo pareigų pežeidimą ir paprašyti palikti šią įstaigą?

Manau, kad paprasčiausiai nėra tvarkos. Neveikia valdymo sistema - struktūra (hierarchija). Nėra apibrėžtos darbuotojų užduotys, darbai..

O aš esu kitos nuomonės.
Ne darbuotoja dėl savo elgesio kalta. Na, gal iš dalies.
Kiek kartų pagyrėte ją už gerai atliktas pareigas? Kiek kartų materialiai paskatinote?
Ar ji jaučiasi gerbiama vadovų, kolektyvo?
Galbūt jūs tik šaukiate ant jos ir nurodinėjate jai?
Paanalizuokite savo elgesį.
Gal priežastis jame?

Sutinku, kad yra visiškų kvaišų "vadovų", labai sutinku, bet vis tiek, bet kokiu atveju, darbuotojas neturi teisės taip elgtis. Jei vadovas psichas, tai sakai vyreniam, yra juk kažkoks direktorius ar akcininkas, pagaliau.
Tam, vyresniam, toks "vadovas" tinka? Tada pakuojiesi daiktus ir ieškai normalios įmonės.
O šiuo atveju, tai pasikalbėčiau vienas ant vieno, švelniai, gražiai ir pasakyčiau, kad labai vertinu tai, kad jinai gerai dirba, bet darbas darbu, o elementaraus mandagumo niekas dar nepanaikino. Jei aš taip jau kategoriškai nepatinku, kaip vadovas, tai niekas jos neverčia čia dirbti, jinai bet kurią dieną gali išeiti, nereikės net 14 dienų atidirbti, išleisiu akimirksniu. Prašom pagalvoti apie tai. Jums juk irgi blogai tokia nemaloni atmosfera darbe? Sveikata brangesnė.
Viskas.
Nenusiramins? Tai dar vienas pokalbis, perspėjant, kad nuo šiol kiekvienas jos toks išsišokimas bus užrašytas raštiškai, įvertintas ir jinai bus atleista jau įmonės iniciatyva.
Tikrai neleisčiau, kad kažkokia višta man 3 metus ant galvos liptų, būčiau išdulkinusi lauk pačią pirmą savaitę, po pačio pirmo išsišokimo.
Net, jei aš pati būčiau bloga ir neteisi ir nemokanti bendrauti ir prastas vadovas ir t.t.
Vis tiek niekas neturi teisės man akis drąskyti, jei jau AŠ atsakau už tą darbuotoją. Ir kitus darbuotojus, tokia atmosfera darbe yra blogai visiems.
Tegul jinai viena gera, o mes visi blogi, tai vis tiek jinai turi išeiti, o ne mes visi pasikeisti-pagerėti. Jei jinai to nesupranta, tai tik jai blogiau.

Gal darbuotoja tesiog nesaugo darbo vietos, gal ji gera specialistė. Gal mažas darbo užmokestis. Iš to kas parašyta, tai sunku spręsti. Situacija pažįstama kai darbuotojas taip elgiasi, tai kai vėluoja atlygimai, kai kazkurios specialybės ieško dešimtys darbdavių ir moka tą patį ar daugiau.
Suprantama, kad elgesys nepateisinamas, bet buna ir taip

Respect, Soffy! Ruošiau panašų komentarą, bet sutaupėt man laiko, ačiū! Iš aprašytos situacijos įtariu, kad kai kam truputį ragai užaugo..

O man, kaip tik iš aprašytos situacijos panašu, kad vadovas visiškai nekompetetingas.
Gaila darbuotojos.

Geras, kultūringas žmogus taip niekada nesielgs, jisai paprasčiausiai išeis iš darbo, jei jau čia tokia valdžia kvaila, jos pakeisti neįmanoma ir aplink gyvatynas. Jei jinai čia sėdi ir ardosi, reiškia, jinai labai blogas žmogus, gailėti jos tikrai neverta.

Na, kaip čia švelniau pasakius :)
Įtariu, dirba sau žmogus, išmanantis savo darbą.
Ateina naujas vadovas. Nauja šluota pradeda naujai šluoti.
Darbuotojai darbas patinka, bet naujas vadovas - bukas.
Ką daryt?
Pakeist darbą?
Ai, tingiu veltis į debatus.
Bet esu beveik tikra, kad vadovui reiktų tik pakeisti taktiką. Ir darbuotoja būtų šilkinė.
Vadovavimas - menas.
Deja ne visi juk menininkai :)

Taip, vadovauti tikrai mažai kas sugeba, sutinku, bet prastas vadovas dar ne pateisinama priežastis būti chamu.
Žmogus chamas iš prigimties, jei jis tikrai taip elgiasi.
Pasikartosiu - tokia nuostabi darbuotoja nesigadins sau sveikatos 3 metus su prastu vadovu, kai nuostabių darbuotojų reikia visiems, tiesiog labai gali būti, kad vadovas per daug kultūringas, kad pasiųstų tokią darbuotoją ant 3 raidžių ir sustatytų viską į vietą, nemokėdamas vadovauti, ir tikrai nemoka vadovauti, kad susitartų su tokia darbuotoja geruoju.
Bet aš nesitarčiau:), aš nemoku vadovauti, aš atsimenu, jei mane įžeidžia. Ir atsiminčiau amžinai, paskui jinai galėtų būti kokia nori nuostabi, viskas, pozdno, batia, pit' boržomi:).
Nepernešu chamų jokiame pavidale.

Žmogiškasis faktorius - pritariu Soffy, reikia pasikalbėti akis akin, nuoširdžiai išsiaiškinti, kuo darbuotojas nepatenkintas, paklausti jo, kokios vadovo klaidos dėl susidariusios padėties. Nemanau, kad vadovui turi būti gėda tai aptarti su darbuotoju ar visu kolektyvu. Kol esi jaunas, esi pilnas maksimalizmo ir dar labiau pilnas ambicijų. Kartais reikėtų įsiklaustyti į daugumos nuomonę ir bandyti keisti savo požiūrį.
Darbinis faktorius - jei pokalbis nepadeda, tam yra darbo taryba ar darbuotojų atstovai. Vėl gi - šaukti susirinkimą ir jame bandyti išsiaiškinti firmos bėdas ir bandyti išsklaidyti nepakenčiamą atmosferą.
Turiu ne vieną firmą, skirtingus šefus. Gerbiu visus, neturiu teisės negerbti. Bet myliu ne visus. Žmonės labai skirtingi, ne visi vadovai sugeba pelnyti kolektyvo meilę. Bet jei vadovas nesugeba pelnyti bent pagarbą - jam ne vieta vadovo kėdėje. Nesusitvarkydamas su savo kolektyvu ir nesugebėdamas rasti kompromisą, jis nesugebės ir teisingai valdyti įmonę, pakenks jos gerovei.
Savo pavaldiniams nereikia nuolaidžiauti, reikia su jais elgtis griežtai, bet teisingai, mokėti išklausyti, korektiškai patarti ar paprašyti ko tai, o reikalui esant - padėti. Ir gink dieve, niekada nekelti balso prieš žmogų.
Turiu vieną šefą. Siaubingai griežtą. Metus laiko jo bijojau, net vos darbo nemečiau, kol pripratau. O kai pripratau, siaubingai tą žmogų pamilau už jo teisingumą, jo mokėjimą žmogų nuraminti, paguosti, jam padėti. Už jo kietą, bet tuo pačiu ir švelnią vadovo ranką. Dabar net kai jis piktas, norisi šypsotis (tik, aišku, negalima to daryti, nekorektiška)

Del vadovo kompetencijos, tai tikrai ne man pačiai apie save kalbėti. Žinau klientų atsiliepimus apie mano darbą ir pačio direktoriaus nuomonę apie mano kompetenciją ir darbą. To man pakanka. Aš esu reikli tiek sau, tiek kitiems, juo labiau, kad mes dirbame paslaugų sferoje ir klientų nuomonė man labai svarbi., tačiau savo darbuotojus gerbiu ir niekada nesu rėkusi ant jų ar tuo labiau vadinusi kaip nors įžeidžiančiai. Sekantis dalykas, dėl mano darbuotojos pagyrimų ir panašių dalykų. Ji dirbo šitoje įmonėje kaip minėjau trejus metus. Ir tik mano iniciatyva prieš kelis mėnesius jai vienintelei buvo pakeltas atlyginimas už gerą darbą. Direktorius ir įmonės savininkas neketino jokiu būdu jos skatinti, tačiau man pavyko jį perkalbėt. Ir pažiūrėkit kas iš to gavos? Atleiskit, aš galbūt būsiu kategoriška šituo atveju, bet manau, kad čia ne mano kaip vadovo problema, o pačio žmogaus. Tik aš iš žmogiškos pusės žiūrėjau, perskaičius komentarus dar kartą įsitikinau, kad " per daug gerai" ( kaip mano vadovas sako) nereikia būti. Po to lipa ant galvos. Va ir užlipo. Man papeikimas už tai, kad aš niekada jos nekritikavau!

Pritariu dėdei prosui, vadovė ką tik prisijungė prie mūsų, drįstu sakyti kolektyvo, ir ką tik lyg niekur nieko užteršė forumą niekine tema, kas reikštų "klausykitės, dabar aš kalbu". Jei ir darbe taip elgiasi, kas labai tikėtina, tai nieko keisto, kad į ją pavaldiniai reaguoja priešiškai.

Petronėle, namanau, kad užteršė.
Žmogus jaunas, tiesiog kreipėsi pagalbos, patarimo. Forume yra ne vienas vadovas, galėtų pasidalinti patirtimi. O ir masių balsą išgirsti pravartu.
Man kartais taip norisi pamatyti visų veidus - ko mes tokie pikti kartais būnam, kokio velnio tą trumpą gyvenimą dar labiau trumpinam? Kodėl tokie netolerantiški vienas kitam ir net nebandantys įlysti į kito kailį? Ax, tai ne mane liečia, aš geriau palosiu...
Na, kažkaip nežinau, kartais graudu pasidaro. Juk tai žmogiški santykiai. Ne vien sausas gyvenimas lizingu

Manau, jog Prosas, kaip daugeliu atveju, teisus ir šįkart, nes tokia angeliška kantrybė irgi kai ką sako apie vadovą.
Per 3 metus tikrai bent minimaliai normalus vadovas būtų sugalvojęs ką daryti su tokia darbuotoja ir tikrai nebūtų leidęs daryti iš savęs aukos taip ilgai.
Aukų irgi nepernešu jokiame pavidale, labai atsiprašau, bet nepernešu, nes nesuprantu jų .

Šiuo atveju daroma prielaida, kad žmogaus charakteris pasikeitė su atlyginimo pakėlimu, t.y. per keletą mėn., o ne per 3 m. Žmogus įgijo daugiau pasitikėjimo, bet "vadovo" autoritetas lyg ir neturėjo dėl to sumažėti?

Ar tai aš loju? Tai čia ji loja ant savo pavaldinės, kalbėjimas apie žmogų jam negirdint vadinamas apkalbomis, o šiuo atveju kaip tik taip ir yra. Be to, čia ne psichologų forumas. Jei tu, Loreta, pradėtum verkti, kad nesusitvarkai su savo pavaldiniais aš tave paguosčiau jei tik sugebėčiau, gal net patarčiau ką, nes tave bent jau šiek tiek pažįstu. O apie šitą vadovę galiu spręsti tik tiek, kad ji mėgsta Bacardi, bet net neaišku romą ar martinį, o jo pavadinimą rašo ji neteisingai.