Gamybos apskaita

batkyte Užsigulėjusius gaminius tenka kartais parduoti pigiau nei jų įsigijimo ar pasigaminimo savikaina. Tiesiog nuostolingai.
Jei pardavimo kaina yra reali ir tikra rinkos kaina, nuostolis bus leidžiami atskaitymai. (100 Lt)

Norėčiau paklausti, jeigu yra atlikta inventorizacija ir apskaičiuoti nebaigtos gamybos likučiai, bet tą pačią dieną pirktos atsargos tai produkcijai pagaminti - neįskaitomos i nebaigtą gamybą?
Nežinau ar suprantamai parašiau

Praktiškai kaip yra..Pirktos atsargos būna sandėlyje sudėtos arba gamyboje (nebaigtoje). Taigi, jeigu pajamuosite į sandėlį kaip žaliavą, tai bus žaliavų sąskaitoje, o jeigu atiduodama į gamybą, tai bus nebaigtoje gamyboje. Tai mano nuomonė:).

Galit padėt
Turiu formulę kaip apskaičiuoti gamybos išlaidas:
Sunaudotų žaliavų vertė
+ Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos
+ Netiesioginio darbo užmokesčio išlaidos

Tai aš nesuprantu ar įeina visos tiesiog. ir netiesiog. išlaidos ar tik darbo užmokestis
[/i]

Skaityti 9,
Pradžiai citata:
"10. Pagamintų per ataskaitinį laikotarpį atsargų (produkcijos) savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.
11. Tiesioginės gamybos išlaidos – išlaidos, kurias be žymių sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Tiesioginėmis gamybos išlaidomis paprastai laikomos pagrindinių žaliavų (medžiagų), komplektuojamųjų gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos.
12. Pagrindinių žaliavų (medžiagų) išlaidos apima produkcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas (medžiagas) ar komplektuojamuosius gaminius, kurie sudaro materialųjį produkcijos pagrindą arba įeina į gaminių sudėtį ir be žymių sąnaudų gali būti priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms.
13. Tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių produkcijos gamyboje, atlyginimų bei socialinio draudimo įmokų sumas, kurios be žymių sąnaudų gali būti priskirtos konkretiems gaminiams ar jų grupėms.
14. Netiesioginės gamybos išlaidos – netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos. Tai pagalbinių žaliavų (medžiagų), netiesioginio darbo užmokesčio, nusidėvėjimo bei kitos gamybos išlaidos, kurių neįmanoma be žymių sąnaudų priskirti konkretiems gaminiams ar jų grupėms.
15. Pagalbinių žaliavų (medžiagų) išlaidos apima produkcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas (medžiagas), kurios siejasi su gamyba, bet į gaminio sudėtį tiesiogiai neįeina, arba, nors ir yra gaminio sudedamoji dalis, nėra tokios reikšmingos, kad galėtų būti priskirtos prie pagrindinių.
16. Netiesioginio darbo užmokesčio išlaidos apima tiesiogiai su produkcijos gamyba nesusijusių, bet sudarančių sąlygas gamybai vykti darbuotojų atlyginimų ir socialinio draudimo įmokų sumas.
17. Kitos netiesioginės gamybos išlaidos apima išlaidas, kurių ryšys su gaminamomis prekėmis negali būti tiesiogiai nustatytas. Apskaitoje jos pripažįstamos taikant paskirstymo būdus."

Na šita tai aš žinau. esu paskaičiavusi tiesiog. ir netiesiog. gamybos išlaidas. Tai man reik jas sudėti ir gausiu gamybos išlaidas?

ir teorijos nusiunčiau, ir nuorodų
www.apskaitosinstitutas.lt/docs/09___m_r.pdf
Ar skaitėte
Pradėkite nuo:
[quote:7274a802aa]V. ATSARGŲ (PRODUKCIJOS) PASIGAMINIMO SAVIKAINA
10. Pagamintų per ataskaitinį laikotarpį atsargų (produkcijos) savikainą sudaro
tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.[/quote]

[/quote]

Taip paskaičiau, Bet dabar žiūriu kad knygoj parašyta šita formulytė ir pasimečiau

Knyga, itariu, dešimties metų senumo.... Kai dar ų nebuvo...

[quote=Girele]
Knyga, itariu, dešimties metų senumo.... Kai dar

2004

Nereik;)) Kadaise sakėte, kokias knygas turite:)) Nežinomi autoriai. Vaikiško lygio.
Sakau jums, įsigykite normalius apskaitos vadovėlius:
1, Aldona Ivanauskienė - "Apskaitos pradmenys" Yra ir uždavinynas ir uždavinių sprendimai. Skirta aukštųjų mokyklų studentams.
2. "Pačiolis" G. Kalčinskas - Apskaitos pagrindai". Būtina jums įsigyti:))

Nesupratau ko nereik?
Turiu Onos Gudaitienės "Buhalterinė apskaita" 2005
R. Raudeliūnienė "Finansinė apskaita"2003
ir Aldonos Ivanauskienės "Buhalterinės apskaitos pradmenys" 2004

Ir išvis manau pradėsiu viską iš pradžių

Sveiki visiems, pirmiausia noriu pasveikinti visus su Naujaisiais metais ir linkiu patirti ateinančiais metai kuo malonesnių akimirkų dirbant buhalterinį darbą

O dabar turiu tokį klausimėlį. Įmonė kurioje dirbu yra gamybinė.
Programa Rivilė, kurioje naudojamas gamybos modulis. Pagal kalkuliacinę kortelę nusirašo atsargos, kurios panaudotos produkcijos gamybai. Būna taip, kad mėnesio pabaigoje sutikrinus atsargų likučius sandelyje su atsargų likučiais kompiuteryje skiriasi. Kodėl? Todėl, kad gamybos metu, tarkime plėveles susinaudojo mažiau, negu numatyta kalkuliacinėje kortelėje. Būna ir atvirkščiai. Nes tai yra gamyba.
Pirmiausia noriu sužinoti. Ar reikia pasitvirtinti įsakymu kalkuliacinę kortelę? Ir tam įsakyme pasirašyti, kad gamybos metu gali būti nedideli nukrypimai (tiek ar tiek proc. gamybos metu) atsargų.

Labai norėčiau, kad atsilieptumėte, kas dirbate su gamyba. Labai ačiū.

Įsakymu pasitvirtinate žaliavų sunaudojimo normas, kurias surašote į kalkuliacinę kortelę. Nukrypimus įsakyme rašyti galite, bet paprastai tvirtinant normas yra įvertinimami pastovūs nukrypimai (faktą paprastai "pritraukia" prie normos gamybos materialiai atskaitingi asmenys). Esant netipiniam nukrypimui (pvz. plėvelės sunaudojo daugiau, nes ji pasirodė nekokybiška ir dažnai plyšo) - rašomi aktai, kuriuos patvirtina įmonės vadovas, ir pagal kuriuos nusirašo papildomai sunaudotos medžiagos.

Ačiū už greitą atsiliepimą.
Bet kaip turi pritraukti materialiai atsakingas, jeigu nusirašo kompiuteryje per gamybos modulį? Man atneša pagamintos produkcijos kiekį, o aš įvedu šiuos duomenis į kompiuterinę apskaitą, kur per kalukuliacinę kortelę ir nusirašo. Šiuo metu aš pati per gamybos modulį koreguoju ir pritraukiu prie fakto. Ar teisingai elgiuosi?

O kokie tai pastovūs nukrypimai?

Barbora rašė:
Sveiki visiems, pirmiausia noriu pasveikinti visus su Naujaisiais metais ir linkiu patirti ateinančiais metai kuo malonesnių akimirkų dirbant buhalterinį darbą

O dabar turiu tokį klausimėlį. Įmonė kurioje dirbu yra gamybinė.
Programa Rivilė, kurioje naudojamas gamybos modulis. Pagal kalkuliacinę kortelę nusirašo atsargos, kurios panaudotos produkcijos gamybai. Būna taip, kad mėnesio pabaigoje sutikrinus atsargų likučius sandelyje su atsargų likučiais kompiuteryje skiriasi. Kodėl? Todėl, kad gamybos metu, tarkime plėveles susinaudojo mažiau, negu numatyta kalkuliacinėje kortelėje. Būna ir atvirkščiai. Nes tai yra gamyba.
Pirmiausia noriu sužinoti. Ar reikia pasitvirtinti įsakymu kalkuliacinę kortelę? Ir tam įsakyme pasirašyti, kad gamybos metu gali būti nedideli nukrypimai (tiek ar tiek proc. gamybos metu) atsargų.

Labai norėčiau, kad atsilieptumėte, kas dirbate su gamyba. Labai ačiū.

Įsakymu pasitvirtinate žaliavų sunaudojimo normas, kurias surašote į kalkuliacinę kortelę. Nukrypimus įsakyme rašyti galite, bet paprastai tvirtinant normas yra įvertinimami pastovūs nukrypimai (faktą paprastai "pritraukia" prie normos gamybos materialiai atskaitingi asmenys). Esant netipiniam nukrypimui (pvz. plėvelės sunaudojo daugiau, nes ji pasirodė nekokybiška ir dažnai plyšo) - rašomi aktai, kuriuos patvirtina įmonės vadovas, ir pagal kuriuos nusirašo papildomai sunaudotos medžiagos.


Bet kaip turi pritraukti materialiai atsakingas, jeigu nusirašo kompiuteryje per gamybos modulį? Man atneša pagamintos produkcijos kiekį, o aš įvedu šiuos duomenis į kompiuterinę apskaitą, kur per kalukuliacinę kortelę ir nusirašo. Šiuo metu aš pati per gamybos modulį koreguoju ir pritraukiu prie fakto. Ar teisingai elgiuosi?

O kokie tai pastovūs nukrypimai?

Na, pvz. - iškepti tam tikram kiekiui blynų reikia 1 kg. miltų (tą ir pasitvirtini įsakymu kaip norma), bet priklausomai nuo miltų rūšies ir gamintojo, tam pačiam kiekiui blynų reiks arba 0,98 kg, arba 1,02 kg. Tokiu atveju virėja pati pasikoreaguoja taip kelti blynus ir sunaudoti miltus, kad per atskaitinį laikotarpį (pvz. mėnesį) vidutiniškai sunaudotų 1 kg. miltų, kurį tu buhalteriškai ir nurašai. tačiau, gal būti atvejų, kad visą mėnesį buvo blogi miltai, ir vidutiniškai sunaudojo 1,01 kg. miltų. Tada virėja ir komisija užaktuoja, kad dėl blogesnės miltų kokybės buvo papildomai sunaudota 0,02 kg. miltų. įmonės vadovas patvirtina ir tu buhalteriškai nurašai papildomą miltų kiekį.

Nors jau labai vėlai, bet darbo reikalai visvien neišeina iš galvos.
Noriu visgi dar paklausti.

Jeigu sakykime daugiau sunaudota, viskas gerai surašome aktą ir nurašau.

Bet tarkime gaminami maišai, kuriems nustatyta, kad 1 vnt. turi būti sunaudota 1,55 m plėvelės. Įsakyme pasitvirtiname šią normą (aišku čia bus daug daugiau priedų). Per mėn. pagaminta 125 vnt. ir nusirašo komp.apskaitoje 193,75 m.
Bet faktiškai tarkime sunaudota plėvelės buvo tik 189,5 m.
Skirtumas 4,25 m. Mažiau sunaudota negu kom.apskaitoje?
Nesuprantu visai, ką šiuo atveju daryti.
Gal ir kvailas klausimas, bet man neduoda ramybės, o labai norėčiau kad dar man atsakytumėte.
Iš anksto didelis ačiū.

Na, jei viską daryti teisingai - tai ir tokiu atveju reikia surašyti analogišką aktą apie mažesnį sunaudojimą, skirtumą užpajamuoti.... Nors praktiškai tokie pertekliai nejudinami iki metų pabaigos (yra galimybė gamybininkams patiems koreaguotis sunaudojimą), tik darant metinę inventorizaciją rastas perteklius pajamuojamas.
Kaip jūs darysite - reikia nusistatyti apskaitos politikoje. Tik įspėju - visų gamyboje pasitaikančių niuansų iš anksto apsirašyti nepavyks, padirbsite kurį laiką ir nusistovės praktinė sistema, kurią nevisada galima atvaizduoti popieriuje... Tam reikės šiek tiek fantazijos...