dėl atleidimo iš darbo

Darbuotojas parašė prašymą atleisti iš darbo, tačiau darbdavys reikalauja atidirbti 14 dienų. darbuotojas per tą laikotarpį susirgo. Nedarbingumo lapelis bus ilgam, nes darbuotojui nustatinejama nedarbingumo grupė. Kada darbdavys turi teisę atleisti darbuotoą? ar po 14 dienų, nors darbuotojas serga, ar tada kai jis pateiks užbaigtą nedarbingumo pažymėjimą?

Jei darbdavys pareikalavo atidirbti tas 14 pagal įstatymą numatytų dienų, vadinasi, jis nenori atleisti to darbuotojo? Gal tikėjosi, kad pastarasis apsigalvos? Ar tai buvo savotiškas "kerštas"?
Trumpiau: darbdaviui reikia to darbuotojo ar ne?

darbdavys nenori atleisti darbuotojo is darbo, motyvuodamas tuo, kad negali taip greitai surasti, kas galetu ji pakeisti. darbuotojas darbdaviui paminejo priezasti, kad nori iseiti is darbo del didelio kruvio ir del pablogejusios sveikatos. Kada gali atleisti?

tik kai baigsis nedarbingumas

Vot ir ne.Jei yra prašymas atleisti savo noru nuo kažkokios konkrečios datos, jūs jį turit ir atleisti.Nes, atleidžiant kai baigsis biuletenis, bus pažeistos prašymo sąlygos.Prašo atleisti 01 20.Atleidžiu 02.20.Kokiu pagrindu?Pernai taip atleidinėjom(biuletenio metu), skambinau ir į VDI ir į sodrą dėl apmokėjimo.Tik ten biuletenio laikas buvo trumpas.

Pas mus taip pat buvo tokia situacija, konsultavomės ir su juristais ir su 'valdžia', tai kol yra nedarbingumas, neleido atleisti žmogaus, gaila, kad dabar nerandu konkrečiai to juristo laiško su aprašyta visa situacija, bet reikia remtis DK:
131 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai

1. Draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo:

1) darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (Kodekso 133 straipsnis), taip pat jo atostogų metu, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus;

šiuo atveju remiuosi konkrečiu praktiniu atveju...

kroska, jūs neteisus. Taip, draudžiama atleisti sergantį darbuotoją DARBDAVIO INICIATYVA. O šiuo atveju pats darbuotojas prašo jį atleisti. Atkreipiu dėmesį, kad jis NEATŠAUKĖ SAVO PRAŠYMO ATLEISTI. Vadinasi, neapsigalvojo. Jei aš darbdavio vietoje norėčiau tą darbuotoją nepaleisti, tai pasiūlyčiau jam atbuline data atšaukti prašymą. Jei nutarčiau vis tik patenkinti jo prašymą, atleisčiau nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos.

Suprantu, kad darbdavys darbuotoją gali atleisti pagal 127 str. 2 d., bet darbuotojas tik žodžiu paminėjo priežastis, dėl ko išeina. Prie prašymo nepridėjo medicininių pažymų, įrodančių jo ligą. Kitą dieną po prašymo pateikimo susirgo. turi dokumentą, įrodantį jo ligą (atlikta kompiuterinė tomografija, parodo esant stuburo išvaržą). Ar darbuotojas gali šiuos dokumentus pateikti atsiskaitymo dieną? ar jam bus pritaikytas 127 str., 2dalis?
Labai dėkoju.

Mes taip pat atleidom vieną nedarbingumo laikotarpiu.

Aprašytu atveju reikia žinoti kada parašytas prašymas atleisti ir nuo kurios datos. Darbdavys privalo atleisti darbuotoją pagal jo prašymą jei jis teisingai parašytas (t.y. noras išeiti iš darbo po 14 d.) kitaip darbdavys turi teisę nepriimti tokio prašymo, pagal DK.

Jei prašymas teisingas - atleisti iš darbo privaloma ir nedarbingumo laikotarpiu. Taikyti 127 str. 2 d. reikia tik tada kai turite komisijos išvadą dėl tam tikro nedarbingumo lygio nustatymo. Kažkokių tyrimų dokumentai nėra pagridas šiam straipsniui.

Nedarbingumo lapelyje nurodysite nedarbingumo laiką tik tą, kurį jis pas jus sirgo iki atleidimo, jei šiaip ligos laikas buvo ilgesnis ir paskaičiuosite už 2 d.d.

O kuom blogas 127 1.Kaip suprantu, pareiškimas parašytas:prašau atleisti savo noru nuo dienos x.Tai nuo sekančios dienos po tos x, atskaičiuojat 14 dienų su šešt., sekm.ir bus diena y.Tada ir atleidžiat.O jei gydysis, gydysis, o med.komisija invalidumo neduos.Būna ir taip.

Arba dar variantas:tegul pasiima tą pareiškimą, kai baigsis nedarbingumas, tada parašys.Nuostolio jums iš to, tik kad dvi dienas apmokėsit.

Pareiškimą padavė sausio 8 d., paprašė atleisti nuo 21d. 21 dieną ir atleisime, nes įstatymas nedraudžia ir anksčiau atleisti. kaip tada suprasti 127 str. 2d.: "darbuotojas turi teisę nutraukti sutartį... jei reikalavimas nutraukti pagrįstas darbuotojo liga, ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą..." tai reiškai, kad nebūtinai turi būti neįgalus, galbūt jam pakanka medicininės pažymos apie ligą, o ar bus jam nustatytas neįgalumas, atleidus mums jau bus neaktualu. Darbuotojas teigia, kad jam priklauso išeitinė išmoka.

Labai paprastai suprast:dirbu, paskui susergu, sėdžiu ant biuletenio.Bet jokių atleidimų nerašinėju.Gaunu invalidumą, tada ir parašau.Arba kažkokią spravkę, kad dėl tokios ir tokios ligos negaliu dirbti to ir to.
Va tada bus 127 2.
Darbuotojas gali teigti, kad privalot į mėnulį į nuskraidinti.Kai turės iš gydytojų atatinkamus dok., tada ir priklausys.O jei išeis dabar savo noru, nieko nepriklausys.
Ir dar gerai išsiaiškint reikia ar negavus invalidumo priklausys.

Skirtumas tarp DK 127 str. 1 ir 2 dalių - esminis: tai išeitinė.
Darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį:
1)teisė nutraukti terminuotą ir neterminuotą DS (DK 127-1 d.). Įspėti prieš 14 dienų. Išeitinė nepriklauso.
2) teisė nutraukti neterminuotą DS įspėjus prieš 3 dienas (DK 127-2d.), jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar (...). Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Priklauso 2 VDU dydžio išeitinė išmoka, nepriklausomai nuo turimo nepertraukiamo darbo stažo toje įmonėje.

darbuotojas reikalauja atleisti nuo 21 d ir išmokėti išeitinę pašalpą jis turi pažym ą del ligos.

Jei ta "pažyma" paliudija, kad jis negali dirbti dėl sveikatos to, ką dirba dabar - tada taip. Ten būna surašomos sąlygos, kuriomis žmogus negali dirbti, taip pat nustatomas darbingumo lygis.

Mielieji, jei jums nesunku pakomentuokit kaip yra , jei darbuotojas atkleidžimas
dėl ligos, tai kaip apmokama išeitinė pašalpa. Už darbo dienas ar už kalendorines dienas.Man tai kaimynė mano darbą sulygino su buldozeriu-tai dabar laukiu Jusų komentarų

jai sumokėo už darbo dienas už 2 mėn. , bet ji man įrodinėja, kad turėjo sumokėti už kalendorines dienas,nes ji invalidė. KUR LOGIKA IR KAIP IŠ TIESŲ TURI BŪTI. Laukiu komentarų

8. Tais atvejais, kai teisės aktais, kolektyvine ar darbo sutartimis garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis (apskaičiuotas laikantis šios Tvarkos) dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką).

O kodėl taip palygino?

P.s: vienos muzikos parduotuvės vadovas savo vyr. buhės gabumus apibūdino taip:" Tu esi mokesčių Stradivarijus, tik moteriškos giminės".

Va čia tai bent komplimentas!.. O jei prie jo dar ir nemenka premija!