Nusivylimas

Sveiki.
Jau seniai norėjau parašyti, kad man jau geriau
Dabar pradėjau dairytis naujo darbo
Nes artėja Velykos ir visiems bus ir antradieni išeiginė, o mes dirbsim vėl 8 val., o pastatys po 4 h ir apmokės dvigubai Juokinga a ne

O man Kernagio žiauriai gaila....

Man taip pat gaila , net nesidirba ... Taip žmogus kabinosi į gyvenimą ... Vaje

Kas čia pasidarė .. ko tas vėžys taip šluoja žmones ir dar tokius

Liūdna diena... kokie žmonės išeina... nežinau, kažkaip net baisu pasidarė, kai apsidairiau aplink- nesenai palaidojom vyro seserį, kaimynus kelis, serga dar keli giminės, kaimynų berniukas, ir visų diagnozė- tas prakeiktas vėžys. Na, jis kaip rykštė mūsų visuomenei, kad atsipeikėtume nuo to amžino bėgimo, nuo to grobuoniško noro kuo daugiau, kuo daugiau... palieka tėvai vaikus, vaikai tėvus, kad tik daugiau tų pinigėlių užkalti, o kad visus veikia ilgesys, stresas, nežinia, tai atrodo smulkmena, palyginus su tuo ką galiu turėti piniginėje...
Aš savo šeimoje vis primenu vyrui, kad jau per trumpas gyvenimas man bartis su juo ar dėl ko nors nervintis...Na, ir kas kad aš neaplankiau visų tų egzotiškų kraštų, bet aš turiu vaikus sveikus, aš sveika. Mano, seserų šeimos, stengiamės dabar džiaugtis vieni kitais, paiškylauti Lietuvoje, o tai ...

Aš savo šeimoje vis primenu vyrui, kad jau per trumpas gyvenimas man bartis su juo ar dėl ko nors nervintis...
Auksiniai žodžiai

Daktarai šneka, kad modifikuoti maisto produktai daro savo juodą darbą... Baisu, pagaugai eina, kiek paskutiniu metu žmonių išeina, nors būtų galėję gyvent ir gyvent. Sukrečia žinomų žmonių mirtys, o kiek dar užgęsta paprastų žmogelių, apie kuriuos niekur nerašo...O už ką vaikams tokia baisi liga-jie tai tikrai dar nespėję patirti stresų savo neilgam gyvenime?

Tikrai kažkokia vėžio epidemija

Visada susimąstome tada,kai jau būna vėlu...

...ir dar norėjau priminti jog iki kovo 17d. dar galima paaukoti vėžio diagnostikos aparatūrai. Mano ir tėvai ir seserų šeimos, aišku ir mano šeima visada remiame tokius dalykus, net esu pati suorganozavusi savo darbovietėje ir kaime paramą konkrečiam vaikui padėti įveikti tą nelabąjį, nors šito nieks mane neprašė. O ir šiaip visada mielai prisidedu, nes vaikų klasėse laibai serga tai pats vaikas, tai jo tėvai... Padėkime vieni kitiems, nes nežinome kada pačiam prireiks pagalbos. Kai patys susergame, tada mielu noru bet ką paaukotume... tad nenusisukime nuo kitų, paremkime, nes matote mūsų valdžios vyrai milijonus iššvaisto tik pvz ant kuo naujesnių mašinukių...ai, lai jie prasmenga... nesinori tokią dieną dar tuos išsigimėlius prisiminti...

Manau, kad jau prasidėjęs vėžinis maras. Kai paskaitai kokia liūdna statistika. Nereikės jokio pasaulio pabaigos, ar atšilimo, ledynų užslinkimo. Vėžiukas patvarkys žmoniją, baisu. Stengiesi negalvoti apie tai, bet kad labai nesigauna. Kada išeina žinomi žmonės, kada giminėje yra sergančių ne vienas ir bandančių kovoti ir vistik jau palaidotas ne vienas ir vien tik nuo tos ligos, tiesiog norisi staugti.

Ypač skaudu tiems, užaugusiems su maestro dainomis, besižavėjusiems jo kūryba...Matyti jį visada tokį tvirtą, neįveikiamą, visad nuotaikingą - ir staiga sužinoti, kad Benas niekada nebenuplauks į Nidą....
ie.youtube.com/watch?v=BOGwoUPYlcw
ie.youtube.com/watch?v=ULvrXOSaFNk

Vistik, koks puikus ir tvirtas žmogus buvo....

Taip, vargšas net Velykų nesulaukė... Užuojauta maestro artimiesiems. Didis žmogus buvo.

Nesulaukė šviežių bulvių :), čia išplaukė iš pasakymo, kad nesulaukė Velykų, nepriimkite to kaip nepagarbos V.Kernagiui, bet juk taip yra - liūdna ir linksma visada šalia gyvenime.
Likę gyvi, gyvens toliau, net patys artimiausi ir dabar labiausiai nusiminę, gyvens toliau, juoksis, bus netgi laimingi momentais, kaip ir visi kiti, dar nepatyrę netekties.
Ir tai gerai, nes gyvenimas turi tęstis, ateis laikas ir mūsų nebus irgi, mes juk nenorime, kad likę mūsų mylimi artimieji būtų amžinai nelaimingi mūsų netekę?

Čia turi praeiti labai daug laiko, net nežinau kiek.Artimo žmogaus netektis tarsi išpjauna tavo paties esybės dalį, gal dėlto, kad tą laiką jau praleidi kitaip, gal tą laiko dalį užpildo kitas, kažkaip rodos ne toks buvimas čia ir dabar.
Išėjusių mūsų artimųjų trūksta kasdien, kas minutę, taip atrodo ir suskambės telefonas, kviečiantis susitikimui...
Nežinau, kiek reikia laiko su tuo susitaikyti.Man atrodo, kad niekados neįmanoma to pamiršti...
Baidai nuo savęs tas mintis kuo toliau, tačiau vidinė gėla yra neišmatuojama.

Galiu pasakyti tik tiek, kad žmogui teko didžiulė laimė, jei jis turėjo savo gyvenimą tokį žmogų, kurio netekties negali pamiršti nei minutei, jei suvokimas, jog to žmogaus nebėra šalia, daro tave be galo nelaimingu, kad ir kaip neįmanomai tai skambėtų, vis tiek esi laimingas, labai labai laimingas, turėjęs tokį draugą.

Aha, mokykloje gaudėme vieni iš kitų tas vinilines plokšteles... Negaliu, kamuolys gerklėj sėdi, ir viskas

www.lrt.lt/schedule.php?c=1352
www.lrytas.lt/-12055772041204660318-p1-Telev...

Ačiū, Linda6, o tai dar būčiau pražiopsojus...

Ištrinta.