Vienoje iš ES institucijų - Europos Komisijoje - ten dirbantieji yra raginami keisti darbą kas 5 metai, ir nebūtinai tos pačios srities, atvirkščiai - į radikaliai skirtingą darbą. Darbo pakeitimas pabudina žmogų, o tai yra nauda tiek pačiam darbuotojui, tiek įmonei.
Aš taip pat be galo noriu pakeisti darbą, nes jaučiu, kad nieko gero jame nebenuveikiu, entuziazmo neliko, iniciatyvos taip pat, nuobodu, neįdomu, pikta, ėjimas į darbą man - košmaras, laukiu kasdien 17 val. kaip išganymo... Atlyginimas nėra blogas. Pavydžiu tiems, kurios gyvena Vilniuje ar kt. didmiestyje - ten apstu darbo skelbimų, daug galimybių, perspektyvų. Aš gyvenu ne didmiestyje, naujų įmonių nesikuria... Norisi šaukti iš to liūdesio ir pykčio... karts nuo karto vis kilo minčių keisti darbą. Negaliu pasakyt, kad man kas nors dabar labai nepatinka, bet jaučiu, kad pradedu kirmyt iš vidaus: tas pats per tą patį.
Ateini į darbą ir randi .... ta pati kėde, tas pats stalas, tas pats puodelis su kava, tie patys kolegų veidai ir "Labas rytas", ir t.t. ... atrodo, kad vakarykšte diena tęsiasi...
Pavasario depresija
Gal kas nors jaučiasi taip pat kaip aš???