Man iki skausmo pažįstamas toks atvejis. Turiu porą pirkėjų, kurie amžinai "pameta" sąskaitas, kai paskambinu priminti,jog dar neapmokėjo. Galima kurti atskirą puslapį, kaip kai kurios įmonės "prifantazuoja", jog ne jos paėmė prekes, kad parašas ant sąskaitos padirbtas, kad tokie žmonės pas juos nedirba, kad neturi teisės prekių paimti ir pan., nežiūrint į tai, kad prie sutarties pridedamas sąrašas asmenų, kurie pateikę dokumentą gali pasiimti prekę. Įdomiausia, kad tą sąrašą tvirtina įmonės vadovas (beje,apie pasikeitimus turi tuoj pat pranešti), o paskui dėsto, kad tokio žmogaus net pavardės negirdėjęs.

Ačiū, Linda6, bet peržiūrėjusi nuorodą tik susinervinau. Kodėl tokio grožio nėra 85 F išmieros? Gal operaciją pasidaryti? Bet pirmiausia reikėtų kitą vietą "patvarkyti", turiu galvoje tą raukšlę ant pilvo. Ko gero teks kokį pusmetį misti duona su vandeniu. O čia kolegos dar Meetą organizuoja. Ten tur būt Susivešime ką nors valgyti. O jeigu visi valgys, o aš vandenį gersiu? Juk paspringsiu... Tiesos dėlei turiu prisipažinti, kad dar neužsiregistravau.

Kolegos siūlo įsimylėti. Bet ką? Su teisėtu vyru gyvename 30 metų - kokia dar čia meilė? Norisi naujesnių jausmų. Kolektyve vienas jaunimėlis, tarp kurių tik vienas jaunesnis už mane 10-čia metų, o visi kiti mano dukros amžiaus. Gal reikia darbą keisti ,kad kolektyve atsirastų maždaug mano amžiaus žmogus, taip +-48 m.. Tada užpildžiusi deklaracijas turėčiaū apie ką pasvajoti.

Pas mus darbe yra viena gražuolė. Vieniša, su 2 vaikučiais. Organizuoja ji Valentino dieną boulingo klube. Bet kad visi jauni žmonės nori tą vakarą pabūti su savo "puselėmis" ir dauguma atsisako. Aš, kadangi jau gerokai virš 30 (48), lyg tai ir galėčiau eiti, bet boulingo nežaidžiu, o ir trise visai neįdomu. Jeigu dar mūsų gražuolė nebūtų pastoviai susirūpinusi, kaip "nugnybti" kokį kadrą ir visą laiką tik apie tai kalba ir sukasi (kiek ją vaikinų "kadrina", kokia ji visur geidžiama)- eičiau pasėdėti ir vyno "įkalti". Bet šį kartą tokio lojalumo neparodysiu. Važiuosiu namo pas savo senuką ,gausiu kokį meškiuką, įkalsim namuose vyno, užkąsim krevetėmis ir bus gerai praleistas vakaras. Manau, kad ši diena-ne kolektyvinėms išvykoms.

Nutariau ir aš pasigirti. Auginame Cane Corso veislės šunį. Dabar jam 1,5 metų, sveria 80 kg. Bet nežiūrint į tai, kad gana agresyvokos išvaizdos, gyvenime tikras katinas. Natgi įėjus į namus nepažįstamam žmogui dėl formos truputį "paburbuliuoja" , o paskui pasijunta svečio draugu. Jeigu pasigauna kokį savo gentainį, tai nei kanda, nei kitaip skriaudžia, o prispaudęs su letena laiko prie žemės tol, kol kažkas iš namiškių prieis ir nuspręs,ką su įsibrovėliu daryti. Tiesa, dabar šiek tiek nusiminęs, mat vaikiną pradėjo kankinti meilės ilgesys, o draugės nesusiranda (matyt, labai jau išrankus ).

Sveiki,
Turiu klausimą,į kurį neradau atsakymo (gal ir radau,bet reikia konkretumo). Esmė tame, kad pateikėme ieškinį teismui. Skolininkui sąskaitos išrašytos eurais. Maniau, kad teismas turėtų žinoti oficialų euro ir lito santykį. Bet šeštadienį gavau iš teismo atsakymą, kad ieškinys atmestas, kadangi "kreditorius (t.y.mes) nepateikė teismui rašytinių įrodymų dėl bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso pareiškimo padavimo teismui dieną, o tai apsunkina teismui galimybę įsitikinti, ar teisingai sumokėtas žyminis mokestis." Pirmiausia, aš labai nustebau, kad teismas neskaito valstybės žinių ir nežino Lietuvos banko ir Vyriausybės sprendimų. Bet kai pati pradėjau per Google ieškoti lito "pririšimo" prie euro dokumento numerio, pati nieko neradau. Gal galite patarti, kur ieškoti?
Dėkoju.

Kaip nekeista, turiu kelias minutes "pasireikšti". Skaitau ir toks baltas,baltas pavydas suėmė, nors imk ir iš naujp pradėk mokytis. Bet,tur būt,jau tingėčiau. Juk savo universitetus baigiau prieš 24 metus. Smagu buvo. Mokiausi ne Lietuvoje, o Leningrado inžineriniame geležinkelių transporto institute (dabar kaip ir visi-universitetas). Buvo be galo įdomių dėstytojų. Bet įdomiausias eismo katedroje. Jis mums,ekonomistams, dėstė geležinkelio eismo pagrindus, kad mokėtume eismo grafiką nubraižyti, jeigu ka. Tai tas žmogelis, maždaug 1,5 m ūgio apie 60m amžiaus merginas,jeigu jos ateidavo ne su mini sijonu ir be iškirptės išvarydavo, pasakęs, kad nepasiruošė egzaminui. Šiaip nieko nedarydavo, tik akis žmogeliui norėdavosi paganyti. Jau praėjus tiek metų net pyktis neima, o tik juokas. Jau gal žmogaus ir gyvųjų tarpe nebėra. Buvo mūsų ekonomikos katedroje ir senų mergaičių - pensijinio amžiaus. Jūs rašote, organizuojatės važiuoti į sesijas, o mane "sugriebė" tokia nostalgija, nors imk,daryk vizą ir brauk į Peterburgą. Gausiu atostogas- taip ir padarysiu.

Tas pirdžius vadovauja vienai įmonei, gaminančioje langus. O tau,proseli, galiu pasakyti, kad aš esu gera darbuotoja ir ieškau gerai apmokamo darbo. Ir ne taip, kaip tu bandei pavaizduoti. Ir rasiu. Nes jau nebepuolu į pirmą pasiatikiusią įmonę, kurioje gerą atlygį žada ateityje. Juk ta ateitis gali būti taip toli, kad galima ir nebesulaukti.

Linda6, teisingai sakote. Aš jau senokai galvoju apie darbo keitimą. Išsiunčiau į vieną įmonę savo CV, nuėjau į susitikimą. Sėdi toks pagyvenęs grybas ir klausinėja, kur mokiausi, kokias buh.programas žinau,su kokiomis esu dirbusi. Pasiguodė dėl vienos darbuotojos nesąžiningumo. Viskas lyg ir gerai. Jau išeinant paklausė, kur išmokau dirbti kompiuteriu. Paaiškinau, kad kai aš mokiausi savo institute, tokio žodžio kompiuteris nebuvo, buvo tik skaičiavimo technika (skaičiavimo kompleksai) M-5000,SM-1600, kurie užimdavo milžiniškas sales, o mes,atlikdami praktiką, paeiliui sėdėdavome prie tokios dėžės ir bandydavome spręsti kažkokias užduotis. Savaime suprantama, kai 90-ųjų pradžioje atsirado kompiuteriai, teko pačiai visko mokytis. Tiesa, buh.programas padėdavo įveikti asmenys, kurie tas programas įdiegdavo. Tada grybas pasakė, kad netinku, nes pati negalėčiau sugedus apsk.programai jos sutvarkyti. Gal tai buvo tik pretekstas.Gal nedrįso atsakyti, nes nesu manekeniškos išvaizdos, turiu viršsvorį? Vos komplekso neįvarė su tuo programavimu. Bet paskui pagalvojau, kad 60-mečiams reikia jaunų išvaizdžių ir juokas suėmė. Visai neseniai mačiau skelbimą, kad vėl ieško vyr.buhalterės. O praėjo tik 2 mėn. Bet nenuleidžiu rankų, ieškau toliau. O imsiu ir rasiu visų " priešų" pykčiui

Manau, kad nesu iš tų blogųjų buhalterių, bet atlyginimą niekas nedidina. Papildomų darbų atsiranda pastoviai. Kadangi įmonė nauj, tai,žiūrėk, nėra darbo tvarkos taisyklių, tai nėra pareiginių instrukcijų, tai personalo apskaitos niekas neveda. O dabar dar gražiau: nors yra paskirtas asmuo, bet saugos ir sveikatos instrukcijas, atrodo, teks taip pat man ruošti. Bet už tai tas asmuo, kuris visa tai turi daryti, ramsto sienas ir prašo kad aš būčiau gera ir padaryčiau, nors atlyginimas pas jį 1,5 karto didesnis (Aš gaunu 1,5 tūkst.Lt). Kadangi aš nenoriu būti gera (jau ir taip paruošiau visas instrukcijas, visi pasirašė ir personalą pati tvarkau ir įsakymus rašau), tai bosas įsakmiai liepė tai padaryti,o kai paprašiau tada padidinti atlyginimą, sakė negalintis, nes akcininkas neleidžia. Su akcininku dar smagiau: kadangi tai yra vienos iš ES valstybių juridinis asmuo, tai darau balansus kas antrą mėnesį. Pradžiai siunčiu informaciją apie pajamas, išlaidas, pirkimus, skolas, o kai "užplaukia", tai reikia pilną balansą parengti ir išsiūsti. Gal jau būčiau išbėgusi laimės kitur ieškoti, bet yra problema- nesimokiau ir nežinau anglų kalbos (tik šiek tiek vokiečių ir puikiai rusų) ,o ir amžius 48 metai. Beje, nepaminėjau, kad darbo apimtis nėra maža-per mėnesį išrašome apie 1000 s/f, vyksta importo, eksporto operacijos, vienu žodžiu pas "nykštukus" kartais nėra kada nueiti.

Ačiū, Prosai. Mirsiu-neužmiršiu

Susipainiojau. Šiandien "pribaigiau" PLN204, pradėjau pildyti FR0438 ir nei pro kur Mūsų akcininkas- ES valstybės juridinis asmuo. Na ir vargstu. Užpildau B DALĮ-REIKALAUJA UŽPILDYTI A DALĮ.VIENU ŽODŽIU-NEVILTY. Jei galite-patarkit, tik nesibarkite. Smegeninė susiklijavo ir reikia Jūsų pagalbos.

Mieli kolegos,

Reikia Jūsų pagalbos. Mūsų steigėja ir akcininkė-viena įmonė iš ES (kaimyninės valstybės). Įsteigė mus praėjusių metų vidury. Šiaip jie mums tiekia prekes, kurias mes realizuojame. Sutarties nėra jokios: nei dėl prekių tiekimo,nei dėl atsiskaitymų. O štai vakar jų finansų menedžeris paskambino ir pareiškė, kad pagalvosiąs, ar suteikti 30 ar 45 dienų atidėjimą atsiskaitymams už prekes, o jei per tą laiką neatsiskaitysim- skaičiuos palūkanas -apie 6 proc.metinių. Gal aš kažko nežinau, bet šiaip jau tiekimo sąlygos ir atsiskaitymai lyg ir turėtų būti aptariami sutartyje. Bet man išaiškino, kad visa tai daroma remiantis eurostandartais. Ieškojau,ieškojau ir neradau, kad būtų reikalinga skaičiuoti palūkanas dukterinei įmonei. Tuo labiau, kad ne visada mes užsakome prekes,o steigėjai savo noru atsiunčia, kad mes siūlytume klijentams. O jeigu klijentams neįdomu,tai prekė guli sandėlyje,o už tai mes turime pinigus mokėti. Gal kas galėtų patarti,kaip derėtų šiuo atveju elgtis: ar iš tikrųjų turi mums skaičiuoti palūkanas, ar reikėtų sutarties, be kurios neturi teisės vykdyti tokius skaičiavimus.
Iš anksto dėkoju

Sveikinu visus su profesine švente

Čia ir prasideda: mažai dokumentų, atlyginimas 200. Bet nesupranta, kad ne dokumentų kiekyje esmė. Aš irgi vergavau tokiems "dušimtininkams". Irgi buvo mažai dokumentų, bet reikėjo pildyti avansines apyskaitas, kasos dokumentus ir ataskaitas, kadangi žmogus naudojosi įmonės kortele ir iš bankomato kasdien bent kelis kartus nuiminėdavo pinigus, tai pe mėnesį tekdavo išrašyti bent 130 kasos pajamų orderių. Jau vien tas orderių išrašymas vertas 200 Lt. Bet kadangi atlyginimo taip ir nepadidino, tai mečiau ir susiradau daug geresnį darbą. Neužkibkit ant tokių kabliukų.

Kada mane priiminėjo į darbą, o prieš tai apskaitą vykdė įmonė, tai pirmiausia buvo parašytas raštas įmonei apie sutarties nutraukimą (mėnuo prieš mano priėmimą), po to įsakymas apie mano priėmimą į darbą vyr.finansininkės pareigoms. Na,o po to dar vienas įsakymas apie dokumentų, registrų perėmimą iš tos įmonės, kurį "vainikavo" abiejų finansininkų pasirašytas aktas ir patvirtintas vadovo. Viskas aišku ir labai paprasta.

Skaitau Jūsų siūlomus receptus ir seilė tysta. Aš irgi galėčiau išsikepti, bet kad tas prakeiktas diabetas... Bet aš galėčiau pasiūlyti sūroką patiekalą-vakar tingėdama kažką gaminti vakarienei po sočių pietų ir radusi kažkur receptą pagaminau. Šeimai laabai patiko. Reikia iš "Maksimo" (t.y.Maximos) nusipirkti baltos itališkos duonelės, perpjauti per pusę, aptepti vieną pusę sviestuku ir sviestuota pusele paguldžius į keptuvę apskrudinti. Po to apdėlioti apskrudusią puselę cukinija, kuri pusvalandį buvo laikoma alyvuogių aliejuje su druska ,česnakais ir pipirais. Ant cukinijos užbarstyti tarkuoto mocarelos sūrio,uždėti vytintų pomidorų ir pašauti į orkaitę 15-20-čiai minučių. Bevalgant galima liežuvį praryti. Labai skanu.

Mylėk save už tai,kad moterim gimei, kad jautrumu prilygsti rožės žiedui, už tai, kad Ievos seserim tapai ir tiktai Tu gali sparnus suteikti vyrui. Kai šitiek turtų tavyje, būk nesustabdomai laisva.Tai kas, kad žmonės nesakys - "jinai gera". Svarbiausia,kad sakytų - "ji LAIMINGA".
Su mūsų švente, mielos ponios ir panelės. Didžiulės Jums laimės!

Ačiū, Seleste. Taip ir padarysiu.

Mieli kolegos, patarkite. Nuo Naujųjų metų akcininkai nutarė, kad reikia keisti minimalią ilgalaikio turto kainą. Ar aš teisingai mąstau, kad iš trumpalaikio turto kategorijos viską pervesiu po sausio 1-os, pakeisiu apskaitos politiką ir pradėsiu skaičiuoti nusidėvėjimą?

Turime darbuotoją.Labai buvo geros apie savo darbą nuomonės, bet kiekviename žingsnyje darė klaidas,kurias visi administracijos darbuotojai ir taisydavome,nes mūsų "šauniosios"darbuotojos pagrindinis darbas buvo kaulyti kuo didesnio atlyginimo. Kada jau ir direktorius pavargo nuo nuolatinių atsikalbinėjimų ir neveiksnumo, praėjusį penktadienį pakvietė ir pasiūlė rašyti pareiškimą apie išėjimą savo noru. Pasakiusi,kad pusvalandį pagalvos,darbuotoja išėjo papietauti.Ir nebegrįžo. Prieš darbo pabaigą paskambino ir pranešė,kad pasijuto blogai ir šiandien į darbą neateis. Šiandien,t.y.pirmadienį, atėjo iš pat ryto į darbą, kažką krapštėsi, o apie 13 val atnešė man raštišką pranešimą apie tai, kad ji nuo penktadienio turi nedarbingumo pažymėjimą. Nesuprantu,kurių galų dar atėjo į darbą. Dabar dar prasitemps ta agonija su atleidimu. Jaučiu,kad gražiuoju nesusitarsim, o bloguoju-turiu tik vieną jos pasiaiškinimą apie tai, kad vieną kartą neteisėtai iš klijento paėmė pinigus už prekes. Štai ir suku galvą, kaip atleisti. Gal Jūs ką patarsite?

Atsiprašau,gerai paieškojusi radau šią temą. Daugiau naujų temų nebeužvedinėsiu. Aš dar beveik jauna-pasitaisysiu

Mieli kolegos,
Niekaip nerandu,kur galėčiau pasiskaityti apie atostoginių kaupimą. Mūsų akcininkas- užsienio bendrovė-reikalauja,kad skaičiuotume kiekvienam darbuotojui atostoginių rezervą. Ar pas mus ,Lietuvoje, tai apibrėžta kokiu nors įstatymu? Jei galite-padėkite. (Būna dienų lyg tyčia,kai nieko nesupranti )

Butumete pakile visi, nes pas kiekviena yra priezastis, del kurios verta gyventi ir stengtis islipti is duobes. Pas ka - mylimas zmogus, pas kita - tevai, pas mane-anukele, kuria noriu pamatyti suaugusia. Jai dar tik 2.8m, o man 47. Noriu matyti jos visus svarbiausius gyvenimo momentus. Noriu matyti, kaip dukrai su zentu klostosi gyvenimas, nors ir juos palikau be stogo virs galvos (gyvenome kartu). Nenuvertinkite saves - visi jus taip pat esate stiprus zmones, tik dar nepasitikrinote savo stiprybes. Tikekimes, kad nereikes tikrinti.

Aciu Neringenai, aciu Amri. Zinote, dar iki siol po geru zodziu asara nurieda. Bet jau labiau dziaugsmo,nei skausmo. Noriu visiems palinketi, kad nepakliutumete i sunkiausias gyvenimo negandas. Laikini sunkumai greitai issprendziami ir jie gyvenime kaip druska maiste - reikalingi,jeigu tik nepersudoma. Kad neuzsimirstume ir ant lauru neuzknarktume . Man ttaip buvo: viskas puiku, pinigai patys byra i kisene, kas papraso- visiems padedu,net neziuredama, kur jie nueis, bet niekados nepagalvojau, kad ir as galiu iklimpti. Ir iklimpau, bet ka as cia taip liudnai. Viskas po truputi tvarkosi, laiminga dirbdama ir uzdirbdama, o visa kita susitvarkys.

Gal pasakysiu nuvalkiotais zodziais, bet apsidairykite- yra zmoniu, kuriems simta kartu blogiau, nors buna tokiu situaciju, kad is tikruju nezinai,ka pasirinkti. Cia as sprendziu pagal save. Gyvenau,gyvenau, su kolegomis versla sukau, kolegos uzgere, as is darbo isejau, nes mes visi buvome akcininkai ir visi darbuotojai. Bet cia buvo tik pradzia. Po 1,5 metu mane susirado musu imones partneris ir pareikalavo,kad as asmeniskai grazinciau jam skola uz ta imone. Kai pasiuliau kreiptis pas direktoriu,man atreze, kad as pasikvieciau bendradarbiauti, reiskia as esu ir atsakinga uz skola jo imonei. Neitikinau netgi pasakiusi, kad iseidama is to darbo pilnai atsiskaiciau su jo imone ir apie tai informavau ji pati. Kadangi graziuoju mes taip ir nesutarem, viena grazia diena atvaziavo "berniukai" is pamaskves. Patvarke taip, kad prisiskolinau pinigu ir atidaviau per dvi dienas. Klausite, kodel nesikreipiau i policija? Apie sita struktura turiu savo nuomone ir niekas jos nepakeis, nes jie gina tuos, pas kuriuos pinigai. Tai va, po to viskas sukosi labai greitai: praradom viska: buta,soda, ir t.t. Paastrejo ligos,praradau darba,vienu zodziu nusiritau iki tokio lygio, kad tekdavo netgi stotyje pamiegoti. Bandziau ieskoti pagalbos, bet niekas jos negalejo suteikti (beje,daugelis, i kuriuos kreipiausi, kandidatuoja savivaldybiu rinkimuose.Reiketu aprasyti, ka jie man kalbejo). Siaip-ne-taip, kai kreipiausi i viena fonda, man pasiule darba - 2 val per diena uz 400 litu. Griebiau abiem rankom ta pasiulyma-cia buvo kaip siaudas skestanciam. Nors ten irgi buvo ne pyragai,nes praktiskai dirbau 8 val, bet pradejau stotis ant koju. Po kiek laiko susiradau geriau apmokama darba, ruosiuosi dar papildomai padirbeti, kad atsistatyciau normaliai. Taigi is savo kartaus patyrimo galiu pasakyti tik viena: negalima pradeti vartoti alkoholio, nes tada jau niekados nepakilsi, negalima atverti sirdies giminaiciams ar kai kuriems draugams - nes ne tik kad nepades, bet ir isjuoks,izeidines ir ypac tie, kuriems pats visada buvai gelbejimosi ratas. Geriausiai supras visiskai nepazistamas zmogus,jeigu,zinoma,jis zmogus. Dar neturiu savu namu, bet praeis siek tiek laiko ir tikrai turesiu.

Sveiki,
Turiu piktybiska skolininka. Dar suprasciau, kad truktu pinigu, bet kad sekasi puikiai,pinigu turi, bet del kazkokiu nesveiku ambiciju nenori atsiskaityti (susipyko su buvusiu imones vadovu).Labai noriu paduoti i teisma, ir kad grazintu ne tik skola, bet ir delspinigius gerus noreciau jam paskaiciuoti. Tik beda tame, kad vadovas, sudarydamas sutarti, nenumate delspinigiu mokejimu-net neuzsimine apie juos.
Kazkada-gal 1992-93 metais buvo Finansu ministro isakymas, atrodo Nr.187, kuriuo remiantis buvo galima skaiciuoti delspinigius, netgi jeigu jie nenumatyti sutartyje. Dabar jau nebezinau, kuo galima remtis. Gal Jus kas nors esate susidure su tokia problema ir zinote, kaip ja spresti? Patarkite,prasau.

Aciu, Aduled. Pasinaudosiu Jusu siulymu.

Sveiki, esu naujoke,nors jau senokai paskaitineju tax-a. Noreciau suzinoti Jusu nuomone del apskaitos politikos. Pradejau dirbti naujai ikurtoje imoneje. Reikia parengti apskaitos politika. Pati,zinoma, neturiu nei laiko, nei ypatingo noro tai daryti. Anksteniajame darbe buvau siek tiek nutolusi nuo buhalterijos todel netgi nezinau, kieno siuloma apskaitos politikos sablona butu geriau pasirinkti. Gal galite ka nors patarti?