Mane gyvenimas užkniso juodai

Tu taip nejuokauk
Tikėkis, kad žmogui, kuris čia ieško paguodos ir patarimo, šiuo metu visi tiltai negražūs ir televisijos neįdomios.

Kartais tikrai užpuolą tokia nuotaika, kad nežinai ką daryti ar sleptis po lapais, ar ...
Man pasiskaičius tokius postus net gyvenimas prašviesėja. Ir tikrai nesinori ieškoti nei tiltų, nei skambinti į televiziją.

Aš irgi taip manau. Tokiu atveju tel. 03, bet nenorėjau taip grubiai išsirekšti. Na ką gi privertėte.

Geriausias gydytojas laikas. Kodėl ? :
dirbau-dviguba apskaita-pagavo-nuteisė-turtą konfiskavo-atsidūriau gatvėj-mažame mieste su bloga reputacija-be darbo-be pajamų . Tada galvojau "gyvenimas užkniso" .
Praėjo laiko tarpas. Dabar vėl viskas gerai. Tik išmokau "neužsiknisti" .
Gyvenimas toks trumpas ! Ir tiek daug reikia suspėti kad nebūtų gaila , jog veltuij gyvenai.

"Чтобы не было мучительно больно за бездарно прожитые годы....."
Optimistė
Aš taip pat. Tik kitokio plauko.
Tik optimistas gali galvoti, kad jeigu jam šiame gyvenime nepasisekė - būtinai pasiseks kitame.

Kreipiuosi į gvsvup
Ar padėjo ši diskusija į gyvenimą pažiūrėti iš gerosios pusės, ar vis dar jaučiamas didelis užsiknisimas
Kiek nuomonių, kiek sprendimo būdų, tiesiog reikia pritaykyti sau ir kai viskas gražu

Gal pasakysiu nuvalkiotais zodziais, bet apsidairykite- yra zmoniu, kuriems simta kartu blogiau, nors buna tokiu situaciju, kad is tikruju nezinai,ka pasirinkti. Cia as sprendziu pagal save. Gyvenau,gyvenau, su kolegomis versla sukau, kolegos uzgere, as is darbo isejau, nes mes visi buvome akcininkai ir visi darbuotojai. Bet cia buvo tik pradzia. Po 1,5 metu mane susirado musu imones partneris ir pareikalavo,kad as asmeniskai grazinciau jam skola uz ta imone. Kai pasiuliau kreiptis pas direktoriu,man atreze, kad as pasikvieciau bendradarbiauti, reiskia as esu ir atsakinga uz skola jo imonei. Neitikinau netgi pasakiusi, kad iseidama is to darbo pilnai atsiskaiciau su jo imone ir apie tai informavau ji pati. Kadangi graziuoju mes taip ir nesutarem, viena grazia diena atvaziavo "berniukai" is pamaskves. Patvarke taip, kad prisiskolinau pinigu ir atidaviau per dvi dienas. Klausite, kodel nesikreipiau i policija? Apie sita struktura turiu savo nuomone ir niekas jos nepakeis, nes jie gina tuos, pas kuriuos pinigai. Tai va, po to viskas sukosi labai greitai: praradom viska: buta,soda, ir t.t. Paastrejo ligos,praradau darba,vienu zodziu nusiritau iki tokio lygio, kad tekdavo netgi stotyje pamiegoti. Bandziau ieskoti pagalbos, bet niekas jos negalejo suteikti (beje,daugelis, i kuriuos kreipiausi, kandidatuoja savivaldybiu rinkimuose.Reiketu aprasyti, ka jie man kalbejo). Siaip-ne-taip, kai kreipiausi i viena fonda, man pasiule darba - 2 val per diena uz 400 litu. Griebiau abiem rankom ta pasiulyma-cia buvo kaip siaudas skestanciam. Nors ten irgi buvo ne pyragai,nes praktiskai dirbau 8 val, bet pradejau stotis ant koju. Po kiek laiko susiradau geriau apmokama darba, ruosiuosi dar papildomai padirbeti, kad atsistatyciau normaliai. Taigi is savo kartaus patyrimo galiu pasakyti tik viena: negalima pradeti vartoti alkoholio, nes tada jau niekados nepakilsi, negalima atverti sirdies giminaiciams ar kai kuriems draugams - nes ne tik kad nepades, bet ir isjuoks,izeidines ir ypac tie, kuriems pats visada buvai gelbejimosi ratas. Geriausiai supras visiskai nepazistamas zmogus,jeigu,zinoma,jis zmogus. Dar neturiu savu namu, bet praeis siek tiek laiko ir tikrai turesiu.

Aš žinau, kad naktį ne taip, kaip dieną, kad viskas kitaip, kad to, kas įvyko naktį, negalima paaiškinti dieną, nes tada to nebėra, ir jei žmogus pasijutai vienišas, tai naktį vienatvė ypač baisi. E.Hemingvėjus

tikiuosi kad po blogo periodo , jums ESstera bus tik labai naudingas, pilnas ir sekmingas metas :)

ESterra, tai ką tu parašei mane labai sujaudino. Stiprybės tau ir tikėjimo, begalinio noro ir viskas ateis savaime. Nuoširdžiai tau to linkiu.

Jo Esterros pasakojimas vercia susimastyti, visdelto neblogai mes gyvenam

Aciu Neringenai, aciu Amri. Zinote, dar iki siol po geru zodziu asara nurieda. Bet jau labiau dziaugsmo,nei skausmo. Noriu visiems palinketi, kad nepakliutumete i sunkiausias gyvenimo negandas. Laikini sunkumai greitai issprendziami ir jie gyvenime kaip druska maiste - reikalingi,jeigu tik nepersudoma. Kad neuzsimirstume ir ant lauru neuzknarktume . Man ttaip buvo: viskas puiku, pinigai patys byra i kisene, kas papraso- visiems padedu,net neziuredama, kur jie nueis, bet niekados nepagalvojau, kad ir as galiu iklimpti. Ir iklimpau, bet ka as cia taip liudnai. Viskas po truputi tvarkosi, laiminga dirbdama ir uzdirbdama, o visa kita susitvarkys.

esi labai stypri asmenybe, kitas tavo vietoje jau seniai palužtu.
Viskas bus gerai

Šiaip jau nuostabu yra, kai sunkią valandą, kai pats vienas nebegali susitvarkyti su užklupusiomis problemomis, sutikti tikrai nuostabių, nuoširdžių, nesavanaudiškų žmogiukų...

Tu, EStera, tikriausiai labai stiprus žmogus, kad atsigavai - aš tikrai nebūčiau pakilus...

Būna situacijų kai net pats save sugebi nustebint, ypač kai prispaudžia
bėda

Butumete pakile visi, nes pas kiekviena yra priezastis, del kurios verta gyventi ir stengtis islipti is duobes. Pas ka - mylimas zmogus, pas kita - tevai, pas mane-anukele, kuria noriu pamatyti suaugusia. Jai dar tik 2.8m, o man 47. Noriu matyti jos visus svarbiausius gyvenimo momentus. Noriu matyti, kaip dukrai su zentu klostosi gyvenimas, nors ir juos palikau be stogo virs galvos (gyvenome kartu). Nenuvertinkite saves - visi jus taip pat esate stiprus zmones, tik dar nepasitikrinote savo stiprybes. Tikekimes, kad nereikes tikrinti.

Mano "pabėgimas" nuo to kad nenuvažiuotu galutinai stogas, tai teptukas į rankas ir piešimas. Liuks gerai atpalaiduoja. Ir piešiniai gaunasi patys geriausi.Net kitą karta pagalvoju kad gal aš ne buhalterė

Ne visi priešti moka

Šiaip, girdėjau...
Kad žmogui išbandymai duodami tik tokio sunkumo, kuriuos jis gali pakelti. Sunkesnių neduoda. Aišku kiekvienam pagal stiprybę ir ištvermę duoda.
Jei vadovausimės šita taisykle, užgriūvus sunkumams, galim sakyti, kad esam pakankamai stiprūs juos įveikti.