Mane gyvenimas užkniso juodai

Šaunu, kad kažkas užvedė tokią temą ir dar šauniau, kad tiek palaikančių atsiliepimų atsirado. Man tai būna užeina, kaip mes su draugu vadinam "žertvos būsena", kai atrodo, kad nieko nemoku, nieko nesugebu ir t. t. ir pradedu tada savęs gailėtis. Jei jau taip atsitinka, tai turiu kelis variantus kaip iš tokios būsenos kapstytis: jei jau visai nesinori niekur eit ir nieko matyt, tai visu garsu muzika pasileidžiu,kad ji mano blogas mintis perrėktų (bet čia jau kraštutinis varinatas, nes geriausiai nebūti vienam, geriau išeiti į miestą pasivaikščioti tarp svetimų žmonių, bet neužsidaryti savyje), arba susitinku su geriausiu draugu ir tada išsipasakoju, išsiverkiu, jei to reikia. Jei būna sunku, reik palepint save: nuvaryt į parduotuvę ir nusipirkti daitą, kurį seniai norėjai, bet vis sau neleidai; nueiti į kiną ar teatrą-nerealus vaistas nuo blogos nuotaikos.
Mūsų gyvenime tiek gražių ir gerų dalykų, tik reikia į viską pasižiūrėt kitu kampu

Na matote, kai nori variantu randi išeiti iš beviltiškos padėties, manau kiekvienas gali surasti tik galvč pasukti reikia, ir nėra jau taip sudėtinga.

Kad visgi gali užknisti juodai - žinoma, iš situacijos išeitį rasti visada galima, bet jei "situacijos" krenta ant galvos viena po kitos ir nebėra jėgų jas spręsti?

Ne visada Joana, ypač kai tai tarkim susiję
su tavo sveikata ir nieko negali pats pakeisti.

matyt, dauguma mūsų buvo "ant ribos" tik "riba" kiekvienam turi savo sąvoką. Kas tai yra riba? kas blogai? kur ieškoti tos išeities?
Pirmasis savęs pažinimo proceso etapas yra savo emocijų ir gyvenimo stiliaus įvertinimas. Atliekant šį vertinimą ,derėtų pateikti sau keletą esminių klausimų.Pasirinkite ramesnę dieną - tarytum žingtelėkite į šalį nuo įprastinio gyvenimo tėkmės.Tebūnie tai savaitgalis ar šiaip nedarbo diena.
1) Kokie yra mano įsitikinimai ir esminės vertybės?

2) Kokie dalykai šiuo metu svarbiausi mano gyvenime - religija, meilė, sveikata, pinigai, darbas, šeima, santykiai su žmonėmis, hobi, poilsis, atsipalaidavimas, atostogos?

3) Kokios yra mano svajonės?

4) Kas daro mane laimingą ir leidžia patirti pilnatvės pojūtį?

5) Kokios mano stipriosios ir silpnosios pusės?

6) Ko aš noriu bei tikiuosi iš savęs kasdieniniame gyvenime ir ką realiai galiu padaryti , kad pateisinčiau šį pasitikėjimą?

7) Ar žinau savo asmenybės tipą?

8) Ar esu apmąstęs, kokie pagrindiniai mano gyvenimo ramsčiai?

9) Jei tektų apžvelgti savo gyvenimą esant šešiasdešimt penkerių , kokius savo pasiekimus ir nuveiktus darbus man būtų malonu išvysti? Kokie prisiminimai man teiktų džiaugsmą?

10) Ar mano gyvenimo vertybės subalansuotos? O gal jo didžiąją dalį užima kuri nors viena sritis - pinigai, darbas, tarpusavio santykiai?

Antrasis etapas - savo elgsenos analizė, siekiant užčiuopti savo gyvenimo ir bendravimo procesų vystymosi principus bei dėsningumus. Šio savianalizės etapo tikslas - nustatyti, kur darosi plyšiai tarp esminių vertybių, pasaulėžiūros prioritetų ir konkrečių siekių bei dabartinio gyvenimo stiliaus ir veiklos. Kitais žodžiais tariant, įvertinti, ar dabartinis jūsų gyvenimo stilius yra toks, kokio norėtumėte.

Trečiasis etapas yra fizinių savo gyvenimo aspektų ir savęs priežiūros apžvalga. Kuo geresnė jūsų fizinė būsena, tuo greičiau užgydysite stresų padarytas žaizdas. Bet kokia forma besireiškianti savęs priežiūra nėra pataikavimas sau, o tiesiog gyvenimo norma ir būtinybė.

Tada pasakau sau kaip Skarlet O'Hara: dabar nenoriu apie tai galvoti, pagalvosiu apie tai rytoj...

Čia tu teisi, tai jau yra priežastis kada tikrai paprastai jos negali panaikinti dėl geresnės savijautos ar nuotaikos, čia jau reikėtų labiau pasistengti, bet padėties be išeities nėra

Bandau, tik tas "rytoj" vis atneša naują problemą. Norėčiau manyti, kad kažkada jos baigsis. Kuo greičiau, tuo geriau

Kai jau visai visai...
Nepadės nei draugas, nei parduotuvės, nei knyga, nei dar kas nors materialaus, nes tuo metu tai neįdomu.
Gali (bet irgi klausimas) padėti tik buvimas su savimi, t.y. pokalbis su savimi, malda. (Galima vadinti meditacija.)
Bet galbūt geriausias gydytojas - laikas. Kažkaip savaime viskas pagaliau išsisprendžia. Lieka tik slogūs prisiminimai.
Aš už nuoširdų (bet jau labai nuoširdų) pokalbį su savimi arba su tuo į ką tiki ir už laiką.

aš už garsią ir gerą muziką kai nėra nuotaikos ir šiaip jaučiuos išsekusi muzika visu garsu, dar patrepsiu truputuka ir viskas pasidaro geriau

Aš irgi taikau šitą būdą

Aš irgi niekaip nesugalvoju kaip "nulipt" nuo tos ribos. Nesinori keltis, nesinori eit į darbą, nesinori eit namo...

Man atrodo, kad ta sekanti "rytojaus" problema gal ir nėra jau tokia didelė tik atsiranda tokia būsena, kad jos visos (problemos, bėdos) na tokios didelės ir neišsprendžiamos, kad net nebeina PAGALVOTI, o ką jau kalbėti apie įvertinimą. Čia reikėtų pasitelkti paprastą racionalumą, neleisti emocijoms mūsų valdyti.Tiesiog reikia kaip iš šluotos po vieną raželį traukti ir "laužti". Juk visos šluotos iškart neperlauši, o po vieną tai morkos.

Pažystamas jausmas.Tik nereikia laukti ,kol ta riba visai priartės.Ne kartą taip buvo,bet kaskart stengiuosi ieškoti išeities.Ką dariau-nuėjau į vaistinę sakau stogas važiuoja- davė "Valeridix" -padėjo,bet ir vitaminų būtų ne pro šalį panaudoti. Kitą kartą parėjau namo ,mečiau viską ir išėjau pasivaikščioti .Vaikščiojau kokią valandą irgi padėjo

Į gerą viskas,
Tik į gerą...
Sunku dabar?
Bet tu tikėk.

Į gerą viskas,
Tik į gerą...
Sušyla ašaros,
Tik laukt mokėk...

Ateis diena -
Ir skausmui tarsi ačiū,
Ateis diena...
Tu jau dabar
Kely į ją.

Ateis diena...
Žinau -
Aš jau savajam
Skausmui
Ačiū pasakiau.

O apie morkas.
Skaičiau kažkokiame žurnale straipsni apie psichologą
Navaitį.Tai jis rekomenduoja- jei sunervino koks žmogus
(sakykim viršininkas),įsivaizduok, jį su atlėpusiom, ilgom
triušio ausim, atsikišusiais priekiniais dantim garsiai graužiantį morką.
Taip- trekšt, trekšt. Iš kart linksma pasidaro

Jei tai "žieminė depresija", gal pabandykit
kokia nauja veikla užsiimti, pvz., į sportą klubą užsirašykit.

Būsim draugės

Mano manymu gali užknisti darbas, priekabus šefas, įkyri muzika, naktį staugianti automobilio signalizacija ir daugelis kitų dalykų, bet kai jau gyvenimas užknisa, tai jau yra liga

ir prosyti, prosyti, prosyti...