Karjera ir motinystė

Susiduriau su tokia situacija:

pries puse metu, perejusi nemaza atranka, gavau puiku darba (Vyr.buh). Labai tuo dziaugiausi, tai buvo didelis postumis ir dideles galimybes tobulejimui. Labai saunus kolektyvas, vadovai ir nemenkos perspektyvos ateiciai.
O dabar suzinojau, kad laukiuosi...Kazkaip isejo netyciukas...Vaikas tikrai jau dabar labai laukiamas, bet mane kankina abejones del darbo..
Ar neprarasiu as kvalifikacijos per tuos metus, ar sugebesiu vel isijungti i darba, ar lauks manes sioje imoneje, juk dar taip trumpai dirbu. Greiciausiai paliks dirbti ta zmogu, kuris ateis vietoj manes...O dar, kai priiminejo mane i darba, direktorius, net paklause ar vaiku neplanuoju, pasakiau, kad ne, nors is tikro ir neplanavau. Neisivaizduoju kaip jam dabar reiks pasakyti....
gal galit pasidalint savo patirtimi, kaip jums sekasi ar sekesi suderinti darba ir motinyste...

Mano draugei buvo tokia pati situacija. Ji padarė taip: vietoje savęs surado pažįstamą buhalterę laikinam įsidarbinimui, kol jai tęsis nėštumo ir gimdymo biuletenis. Ta laikina buhalterė atlikdavo tik elementariausius darbus: prekių pajamavimą, išlaidavimą, tvarkė kasą, o daugiau visą kitą darė mano draugė pusiau darbe, pusiau namuose. Gimus vaikui, draugė nėjo vaiko auginimo atostogų, kad jau galėtų pasirašinėti ir toliau dirbo pusiau darbe, pusiau namuose. Kai vaikui suėjo 6 mėnesiai, jau normaliai dirbo darbe 8 val. per dieną. Kiek pasakojo, buvo beprotiškai sunku. Šiandien jos vaikui 2 metai. Taigi ji išsaugojo darbo vietą, bet didžiulį nuovargį jaučia iki šiol.

cia jau tau paciai reiks apsisprest ko labiau nori: daryti karjera ar auginti lialiuka as po 1,5 savaites iseinu i dekreta ir esu labai laiminga ir visai nesuku galvos del darbo, nors pradzioj irgi labai pergyvenau, kad net metu neisdirbus naujoj darbovietej teko pasakyti tokia zinia. Bet savininkas sureagavo labai teigiamai ir iskart pasake, kad labai lauks sugristant kai pilvelis prades kruteti suprasi, jog darbas tik darbu ir lieka, o vaikiukas atnes tau daug dziaugsmo ir nauju pojuciu gyvenime, juolaib pati sakai kad jis yra laukiamas o jei sitoj imonej taves nelauks, juk susirasi kita darba nepakeiciamu nera, yra tik nepakeisti sekmes!

Suprantu, kad visada yra galimybe susirasti kita darba...Bet vel gi, darbdaviai nelabai nori tu mamu su mazais vaikais, juk vaikai daznai serga, o tai neisvengiamai ligonlapiai ir pan. Bet esme vis gi tame, kad as labai bijau jog atsiliksiu nuo buhalterijos ziauriai, juk viskas keiciasi ne dienom, o valandom, o paskui tokios zioples tikrai niekas nepriims...

Sveikinu abi būsimasias mamytes, labai džiaugiuosi DaliosM žinute, labai teisingas požiūris į situaciją, geras buhalteris visada ras darbo, jei jau čia neišeitų išsilaikyti. Ir viskas, kas atsitinka mūsų gyvenime, atsitinka ne atsitiktinai, visa tai kažką visada reiškia. Ir tas vaikutis yra nelyginamai svarbesnis už visokias buhalterio karjeras, dar galėčiau suprasti balerinos abejones, o buhalterei kas ten paskeis taip neįmanomai, kad negalėtų dirbti?
Kas nori mokytis ir tobulėti nuolat, tas ir neatsiliks nuo naujovių, tik nuo paties žmogaus tokie dalykai priklauso.

Ko gero viskas priklauso nuo tavo ir direktoriaus bendravimo - aš viename darbe išėjau iki 2 metų ir nesuku sau galvos žinodama, kad tikrai priims atgal, o kita yra ĮI - tai aš tvarkau viską namie, o savininkas tik pasirašinėją. Negaliu sakyti, kad pavargstu ir kad vaikas be mamos auga. Pas mane tai irgi nevisiškai planuotas kūdikis, bet kadangi pirmus du auginau dirbdama su močiučių pagalba, tai dabar net negalvojau pasilikti dirbti. Tai tik TAVO apsisprendimas kas tau reikalingiau.

Na is tikro gal ir kvaili tie mano klausimai, bet dabar esu tokia pasimetusi, kad dar nieko normaliai ir galvoti neiseina.
Aisku, kad vaikas man svarbiau, bet viskas taip netiketai, kad nesugebu dar persiorentuoti, nes visi planai i prieki buvo visai kitokie.
O dar tas laukiantis pokalbis su direktorium...as kazkaip stengiuosi ji atitolinti, sakiau nesakysiu iki kokio 4 menesio, bet is kitos puses, tai jau lyg ir nesazininga darbdavio atzvilgiu
tai va, o jei dar pridursiu, kad vienisa mama busiu, tai gal suprasit tada tas mano abejones...juk ta vaikuti ir islaikyti reikes man...

1. zmogus planuoja - Dievas juokias
2. iki 4 men patarciau nesakyti, nes iki 12 savaiciu daug dar kas gali ivyklti. juk i ligonine dabar neguldo. jei atsiranda kokios problemeles, tai nebent guldo pagulet arba duoda nedarbingumo lapeli pati patyriau!
3. vienisa nevienisa koks gi skirtumas?! mes irgi nesusituoke ir niekas net ir santuokoj budamas nezino kiek ilgai kartu gyvens, zmones susieina, zmones skiriasi, o vaikas visam gyvenimui bus tavo jei noresi kad vaikas viska turetu , tai ir stengsies del jo: rasi ir gera darba ir gera teti ir viska ko pati noresi. itaiga musu gyvenime turi labai disele reiksme! jei isiteigsi, kad negalesi, nemokesi, nesugebesi, tai taip ir bus.
dabar galvok tik apie lialiuka. juk pagal darbo kodeksa sefas taves vistiek negales atleist is darbo iki kol vaikui nesueis 3 m. o tie sirgimai ir biuleteniai.... na juk yra mociute, kuri visada pades

aciu tau Dalia,

labai ikvepia tavo poziuris...
as is tikro labai ir nebijau to vienisos motinos vaidmens, tik man jau dabar labai rupi ar sugebesiu as viena viskuo aprupinti savo maziu, va todel ir del to darbo taip parinuosi

aciu Jums visiems uz nuomones

Tvarkau apskaitą tokios vienos nedickos I.Į.Bet ne apie tai.Va tos įmonės savininkės dukra irgi gydytoja(jos abi dirba kartu su mama), pasigimdė vaiką ir po dviejų mėn.buvo darbe.Yra profesijų , kur sėdėti du metus su vaiku didelė roskažis.Paprasčiausiai per tą laiką klientai išsibėgios.Kas gerai tokioj situacijoj, nelieka galvos sukimo kas bus, jei būsiu su vaiku metus laiko,ar ilgiau.Nes paprasčiausiai nesėdėsi tiek su vaiku.Ar gerai vaikui, čia diskusinis klausimas.Manyčiau vienaip, arkitaip vaikai užauga.Yra tokia tendencija.

Tai vat, as irgi galvoju, kad nebus galimybes auginti paciai iki metu, teks aukle samdyti ir i darba siausti po kokio pusmecio. bet cia dar tik pasvaiciojimai, nes kaip dabar isitikinau, planuok neplanaves, vis tiek nebus taip, kaip nori

as tai manau su lialiuku reikia bent pusmeti kartu pabuti! niekas jam negali duoti tiek, kiek mama o darbas ne vilkas i miska nepabeks

Neskubėk taip... Niekur tas traukinys neišvažiuos, o vaikutis liks tikrai nuskriaustas. Aš irgi pradžioje, kai sužinojau savo džiugią naujieną, labai susivėliau su darbu, aišku, čia dirbu jau beveik 10-metį, bet vis tiek (o gal - juo labiau?) šefui šoką įvariau. Tai tuojau irgi mintys buvo (turbūt tai natūralu): aš dirbsiu kuo ilgiau iki dekreto, paskui kuo greičiau grįšiu... Nesąmonė. Dabar ramiai laukiu savo "gandriuko" ir taip jau nebemanau. Susitupės viskas ir suprasi: niekas nėra svarbiau už kūdikio gerovę. Darbus galima ir pakeisti, o vaikui mamos, taipogi mamai vaiko niekas nepakeis. Be to, tau už tą heroiškumą ačiū ko gero niekas neištars. Jei darbdavys protingas ir normalus - jis lauks tiek, kiek reikės, jei jis kitoks - neverta gailėti, jei prarasi tokį darbą.
Dėl kvalifikacijos: juk yra internetas, jame tikrai yra galimybių neatsilikti nuo realybės, be to - pradedant dirbti koks vienas kitas seminaras, ir viskas atsistos į vietas. Pamatysi
Stiprybės ir vidinės ramybės

aukle kainuoja o alga nemanau kad grizus iskart ims kelti. juk iki metu mokes 100% tai nesuprantu kam scia galva sukti? na nebent neoficialiai mokes

Atsimenu, kai laukiausi pirmojo vaiko ( pries 10 m.) dar nebuvau baigusi mokslu. Buvo labai sunku, kai reikejo ir mokslus stumti ir vaika auginti. Dar ligonineje, atvaziavusi gimdyti, kursini rasiau, prasiaus kad draugai destytojams perduotu. Tikra dziaugsma vaiko auginimo pajutau tik tada, kai mokslai buvo baigti - vaikeliui jau buvo puse metu. iki to laiko tasiausi - ir vaikas svarbu, ir mokslai svarbu.

Siandien, besilaukdama antrojo vaikelio, tikrai zinau, kad niekur neskubesiu. Direktorius irgi bande ikalbeti, kad dirbti dalinai namie, kazkiek atvaziuojant. Bet jau viena karta pasimokiau - visur suspeti tiesiog neimanoma. Auginsiu iki 1 m., ar iki 2 m. kaip tuo metu atrodys geriau. Vaikas tikrai yra svarbiau.

Pritariu
Aš irgi po džiugios naujienos buvau pasiryžus dirbt vos ne iki pat gimdymo, paskui po kelių mėn gryžt į darbą ir pan. Taip labai svarbu atrodė neprarast vietos. Bet kuo toliau, tuo mano noras MĖGAUTIS laukimu ir motinyste augo..... Dabar jau ant pirštukų skaičiuoju dieneles iki dekreto
Bus dar tų darbų (juolab kad jau dabar esu gavus neblogą darbo pasiūlymą, kai vaikutis paūgės). O ir čia sakė - lauksim :)

Ir labai smagu ir liūdna.
Smagu ir labai džiaugiuosi kartu su būsimom mamytėm jų čia matau yra ne viena. Tikrai žinau, kad būsit visos puikios mamos. Linkiu visom lengvo ir greito gimdymo, laimės ir džiaugsmo būnant kartu su vaikeliu.
Darbas ne vilkas, tikrai į mišką nepabėgs.
O lūdna bus be jūsų, jei retai užsuksit čia į tax'są.

Aciu uz grazius palinkejimus

oij i tax'a tai tikrai uzsuksiu juk reikes nuo kolegu neatsilikti!
be to, kol lialiukas visai maziukas, tai pavalgo ir miega.
beje kolegei (busimai mamytei) siulau nueiti i "nusiraminimo" kursus, kur kalba apie vaikiuko atejima i pasauli ir jo prieziura. tada ir paciai bus ramiau ir suprasi, kad tikrai ne darbas pasaulyje yra svarbiausias!
as pati siuo metu irgi lankau kursus, nors man jau iki isejimo i dekreta tik 1.5 savaiteles beliko ir keliausiu i uztarnauta LAISVE

Nėra nieko maloniau kaip pačiai mažyli auginti ir matyti kaip kiekvieną dieną jis keičiasi, kaip gudrėja, kaip kiekvieną dieną išmoksta kažką naujo - tai nuostabu !!! Žinau tokių kas labai gailisi, kad pasirinko darbą, o ne mažylio auginimą :(
Viską galima suderinti tik labai reikia norėti.
Aš dirbau visai kitokios pakraipos darbą ( pardavimo srityje ), bet visuomet norėjau būti buhaltere. Likimas susisklostė taip, kad pastojau ir kai išėjau gimdymo atostogų pradėjau mokytis buhalterijos. Dabar namuose auginu mažyli ir turiu 4 įmones. Kartais būna sunku, bet jei labai nori viskas įmanoma.
Jei nenorėsi atitrūkti nuo buhalterijos tikrai neatitrūksi, o jei protingas direktorius visuomet turėsi kur sugrįžti.
Sėkmės!