Žiūriu, skaitau ir žaviuosi visų jūsų darbais..Kažkada ir aš mezgiau, nėriau, siuvau, siuvinėjau,o dabar...
turbūt aptingau, gal laiko pritrūksta, o gal noro nebėra, stimulo, nes rankų darbas lyg ir nebevertinamas? Anksčiau, kai nieko gražaus pirkti nebūdavo, tai apmegzdavau ir vyrą, ir sūnų, ir sau ką nors gražaus nunarpliodavau. Dar ir dabar tebeturiu prisikaupus visokių iškarpų, žurnalų nuo seno, kai jų įvairovės dar nebuvo. Paskaičiau, kokios jūs čia darbštuolės(tik kaip laiko atrandat?), ir pačiai užėjo noras čiupt virbalus ar kabliuką, raštus peržiūrėt ir imtis darbo. Vienu žodžiu, dėkinga už "rankdarbių virusą", kuriuo užkrėtėt