Ar gali būti filologas geru buhalteriu, informatikas - vertėju?

Prosai, aš labai gerbiu Jūsų humoristinę išminti, bet neseniai į mūsų patalpintą įmonės dabo skelbimą gavau super atsakymą

NESUPRANTAMA KOKIU PUSPROCIU REIKIA BUTI KAD IESKOTUM ADMINISTRATORIAUS n MENESIU/???? GAL NORVEGAI NEMOKA ANGLU KALBOS???? MANAU JUSU ATVEJU LABIAU TIKETINA KAD JUS GEROKAI SUSIPYKE SU PROTU... BUTENT DEL TOKIU ATSILIKELIU NESUGEBANCIU RASTI ALTERNATYVIU SPRENDIMU LIETUVA - GEROKAI ATSILIKUSI.

Matai žmogiukas net nepasivargino parašyti, kad reikalauti mokėti Norvegų kalba yra idiotizmas ir dėl to, kad mes jos reikalaujam, Lietuva žlunga.

Manau, kad esate sovietmečio auklėtinis. Kuomet tais laikais visi buvo universalai ir kas be ko rusų kalba buvo antroji gimtoji kalba.
Esu nuomonės, jei žmogus viską moka, t.y. jis ir profesionalus buhalteris, ir filologas, ir personalo vadybininkas, ir teisininkas ir dar nežinia kokios profesijos pas jį galima rasti, tai toks žmogus ištikrųjų nieko nemoka.
Kita vertus, kodėl mes lietuvaičiai taip skubame įtikti užsieniečiu, kodėl užsienietis nesimoko mūsų kalbos jei verslą žada vystyti LT? Ar turės išmirti keletas kartų, kad atsikratyti savo nepilnavertiškumo, noro keliaklupsčiauti, kol pagaliau suprasime, kad jei gyveni ir dirbi toje šalyje turi mokėti ir tą kalbą. Net ir toje pačioje Rusijoje, atsidarius savo verslą, tikrai nerasite darbuotojų kurie kalbėtų lietuviškai ar angliškai. Vykdai verslą Rusijoje tai ir kalbėkime rusiškai.

Matosi,kad žmogus pretenduoja užimti laisva darbo vietą. Tvirti ir aiškus argumentai. Motyvuota darbdavio komanda. Tik mažoka duomenų apie pretendentą. Aišku viena, pretendentas ryžtingas ir žodžių į vatą nevynioja.

P.s. Tikiuosi, kad jis ir laimėjo.

Neskubame, bet nereikėtų pamiršti smulkmenos - kas moka, tas ir muzika užsako

Jau ir taip esame subinlaižių tauta.

Nu kad ne, čia mes mokam, o muziką vistiek užsako užsieniečiai.
www.marketnews.lt/naujiena/vyriausybe_pritare_in...

Na reikėtų atkreipti dėmesį, kad čia Vyr.Buhalterio pareigybei keliami reikalavimai.
Tai kas būtų, jei ir direktorius taip pat galvotu, kad jis gali su užsieniečiais dirbti, nemokėdamas kalbos?
Nedaug įmonių sau gali leisti samdyti ir vertėjus, o kita vertus, tai daug dalykų savininkai, akcininkai nori išgirsti tiesiogiai - be tarpininkų.
Kita diskusija būtų, jei tokie reikalavimai būtų eiliniui apskaitininkui, kuris su tais užsieniečiais tik kartais turi proga pasisveikinti.
Todėl manau, kad reikalavimas mokėti anglų ar vokiečių kalba vyr. buh. užsienio kompanijos įmonėje yra normalus.
Ir nematau čia jokio pataikavimo ar padlaižiavimo.

Ši diskusija kilo ne dėl to, kad buhalteriui reikia kalbas mokėti, o dėl to, kad kalbos nurodytos, kaip pagrindinis reikalavimas. O kiti reikalavimai, tai tik vyr. buhalterio patirti, ir nesvarbu ar tu buvai vyr buhalteriu 1000 žmonių gamybos įmonėje ar gariūnų kiosko įmonėlėje.
Tik mes šiek tiek nukrypome

Tame skelbime tik pabrėžiama, kad būtina, tai gal yra priežastis tam būtinumui.

Bet ar nekeista, kad savininkai iškelia pradžiui būtinumą kalboms, ir nepabrėžia kokios būtent srities specialisto reikia. Gamybos, paslaugų, viešojo sektriaus. Kokios patirties turėtų turėti.
Ne, seklbime svarbiausia yra kalbos, o poto visa kitą
Na ir kas kad kalbėčiau gerai vokiškai, turėčiau vyr. buhalterės patirties gariūnų kioske ir įsidarbinčiau pas juos kokioje 500 žmonių gamybinėje įmonėje. Na tik man būtų privalumas gerai pridirbus būtų į vokietiją pabėgti.

P.S. kalbos galima išmokti per tris mėnesius.
Tapti geru visapusišku vyr. buhalteriu: trys - penki metai.

Būtent, kad ieško vyr.buhalterio, o kelia reikalavimus filologui.
Kita vertus kodėl akcininkas(užsienio pilietis) pats neišmoksta lietuvių kalbos, jei ruošiasi verslą vystyti Lietuvoje?
Manau, yra neteisingas požiūris "kas moka, tas ir muzika užsako". Akcininkas kurdamas verslą turi savo viziją bei idėjas, o joms įgyvendinti jis renka komandą. Todėl, manyti, kad darbuotojas nieko vertas, kad jam pinigus moką tik iš geros darbdavio valios yra tiesiog negalimas ir savęs nevertinimas, kaip specialisto. Kiekvienas įmonėje darbuotojas akcininkui sukuria pridėtinę vertę, vadinasi darbuotojas gaudamas iš darbdavio pinigus juos užsidirba, o ne gauna kaip paramą ar labdarą.

Atkreipkite dėmesį, skelbimas parašytas lietuvių kalba ir darbuotojo ieško ne pats užsienio vienetas, o Lietuvoje veikianti kažkokia įdarbinimo agentūra. Tikrai nenusitepčiau, kad tikrasis įmonės savininkas gal net nežino apie tokius keliamus reikalavimus vyr.buhalteriui. Ir vėl mūsų lietuvaičiai persistengia....

Anglų kalba manau yra tarptautinė.
Didelės užsienio firmos steigia savo padalinius ar įkuria įmones įvairiose šalyse. Tai jei ji kuria tarkim Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir t.t , tai tam savininkui dabar reikia mokytis visas tas kalbas?
Komandoje bent jau vyr. specialistai turi būti su kalbomis.

Apskaitininkų- taip.
Buhalterių- prie itin didelio noro- galbūt.
Visapusišku vyr. buhalteriu- niekada.

Kai kam gal ir taip, tačiau Prancūzijoje su šia tarptautine kalba gali nutikti, kad ir kavos puodelio negausi. O va lietuvių kalba, tai dar ir vyno taurę pridės:)))

Kalba eina apie verslą
Žemaitijoje, kad ir mokant Lietuvių kalbą, yra tikimybė nesusikalbėti

[quote="seimosdziaugsmas"]

Pamiršome savo šaknis. Paklauskite senelių ar prosenelių (kas dar turite): Smetonos laikais ar buvo bent vienas studentas, nemokantis užsienio kalbos? Netgi lotynų kalba buvo privaloma, nekalbu apie prancūzų ar lenkų. O mes - ką? Iš tingėjimo mokytis burbuliuojame. Arba, kas dar blogiau, iš pavydo, kad kiti ir moka, ir sugeba išmokti net ne vieną užsienio kalbą. Ir taxiečių tarpe yra tokių. Galiausiai galime išvystyti diskusiją ir apie intelektualus, inteligentus ir pan. O juk buhalteriai priskirtini prie jų. Nustebino mane ši tema, garbės žodis !

šita tema tiesiog neteisingai išsirutuliojo. Atkreipkime dėmesį į jos pavadinimą ir nuo ko kilo diskusija. Apie kalbų mokėjimą mums reikėtų užvesti naują temą, o jos rezultatas būtų toks, kad kalbos yra gyvibiškai svarbios, tik vieni turim joms gabumu, kiti ne (aš tame tarpe).

Bet grįžtant prie temos pradžios. Turim skelbimą, kaip šimtus kitų, kur kalbos mokėjimas yra iškeliamas aukščiau už finansų, apskaitos, teisės, mokesčių, valdymo apskaitos ir t.t. Tai klausymas ko ieško? Kalbų žinovo, kuris būtų baigęs buhalterio kursus, ar aukštos kvalifikacijos buhalterio, kuris galėtų susikalbėti su akcininkais.
Atkreipkyte dėmesį, kad mes turim padėtį Lietuvoje, kai vadovai net nežino, kas tai yra buhalterija ir finansai. Jie žino tik viena - vyr. buhalteris, kuris išvaisto pinigus mokesčiams.
Gal būt reikėtų interpretuoti temą: "Visuomenės požiūris į buhalteriją". Juk sutikyte, kad mūsų specialybė yra tokia nupiginta, nuvertinta ir visiems atrodo tokia paprasta, kuriai užtenka tik dviejų savaičių kursų, kad galėtum dirbti.

Oi, tik nereikia... Vien išgirdus šiuos žodžius, viduriuose kažkoks procesas prasideda. Kiekvienoj profesijoj yra savi "gangai" ir "ivanai". O ir vadovai labai puikiai atsirenka, kas yra kas. O po kursų sėkmingai galima dirbti buhalterių, bet galima ir nedirbti. Kaip ir po univero, galima dirbti, bet galima ir nedirbti, nes yra kategorija žmonių, kurie net ir du univerus baigę nelabai raukia kas tai yra apskaita. Kuprotus, tik grabas ištiesins.

Skaitau čia jūsų karingus pasisakymus ir panorau įkišti trigrašį ir aš:
Papuoliau į šią profesiją atsitiktinai. Niekas manęs neklausė ko aš noriu. Tik mokiausi perdaug gerai kad auklėtojai būtų galėję išstumti į "profkę" . Nieko geriau nesugalvojo, tad ištrenkė į buhalterinės apskaitos technikumą. Taip tapau buhaltere. Jau daug metų velku šitą jungą. Buvo visko. Ir šilto ir šalto. Tik niekur nesutikau žmonių, kuriems buhalteris niekad neužkliūtų kaip nereikalingas, pelno neuždirbantis darbuotojas. Reikalavimai šios profesijos atstovams begaliniai. O ką gauname mes grąžos ? Na, gal tie žmonės kurie dirba šį darbą iš pašaukimo, jaučiasi laimingi padarę tobulą balansą ? O tokie kaip aš (manau aš ne vienintelė, kuri dirba šį darbą tvirtai sukąstais dantimis) gauname pakrikusius nervus , kuprą ir akinius storais stiklais. Tai kas kad buhalteris moka užsienio kalbas, kad taupo įmonės kiekvieną centą, daugumos darbdavių akyse jis "tik buhalteris" . Vat praradę kokį darbininką dar susirūpina, o praradę buhalterį dažniausiai išlieka ramūs. Ateis naujas, bus geresnis. Nes tas kur išeina iš įmonės išdirbęs kokius 10 metų , taigi durnas. Ir taip toliau...
Tai kai matau čia žmones karštai ginančius savo profesiją, negaliu nesišypsoti. Rinkos sąlygos buhalteriams galioja žymiai labiau nei kitų profesijų atstovams, deja.