Joooo, pasirodo pragyvenau tiek laiko, bet taip ir neišmokau rašyti laiškus....
O mokytis reikėtu....
Va kad ir toks atvejis, rašo vyras žmonai laišką, kad užtruks, nes darbe ant jo užkrito perdanga, vežant į ligoninę pateko į avariją ir šiuo metu guli reanimacijoje.
Tokiu atveju negalima pradėti laiško:
-Brangioji aš esu ligoninėj ir grįšiu kai paleis...
Tada visiški batai bus.
Atlėks patikrinti ar nėra lūpdažio žymės, suskaičiuos visus įbrėžimus, nepamiršdama išklausinėti kiekvieno jų istorijos.
Čia reikia labai atsargiai.
-Brangioji, kadangi aš tave labai myliu, labai gerbiu, be Tavęs neįsivaizduoju savo gyvenimo, o kai išeisiu iš ligoninės nupirksiu sabalo kailinius. Ką, klausi kur pirksim kailinius? Tai greičiausiai pas Nijolę... Aš truputi užtruksiu ligoninėj, nes gydytojai išleidžia, bet aš nelabai galiu vaikščioti. Klausi ar pirksim ne pigiausius kailinius? Nu aišku, kad ne imsim pačius geriausius. Šita aš negalėsiu turbūt tavęs nuvežti pas mama... Na taip, sutinku kad esu nedėkingas gyvulys, bet lūžusios kojos mane net iš lovos nepakelia. Parašysiu kaimyno Antano, gal jis pagelbės... Ai prie kailinių nesižiūrės senas ( vakar pirktas) rankinukas? Tvarka, nupirksim nauja. Oj brangioji kaip aš Tavęs pasiilgau, tik man sunku rašyti, nes nevaldau abieju rankų, tai gal parašysiu vėliau... Aš esu žvėris, nes visai Tavęs nepasiilgau, jei tik taip trumpai parašiau? Na taip brangioji, čia tai tu labai teisi, bet aš pasižadu pasitaisyti, kai tik mane perkels bent iš reanimacijos į intansyviosios terapijos skyrių....
Pabaigai reikia nepamiršti prikabinti daug atsiprašymų, dar kartą priminti kaip jos pasiilgai, kaip myli, užgarantuoti, kad jos mašiniuką tavo draugas būtinai patikrins, kad tu ją labai myli, kad šiukšles ateis išnešti kaimynas ( su kuriuo tu rizikuodamas susitarei), kad sabalo kailiniai nepradės šertis po pusės metų, kad.....
Ir dar daug ko turi nepamiršti.
Ir tik tada gali pabandyti užmigti ( ne, ne, ne teisuolio miegų) budriu kiškio miegu, nes vis tiek tu kažką, bet pamiršai....