KJurate rašė:
JI mano gera draugė, mes vaikus kartu auginom nuo lopšelio, kartu mokyklą lankė, bet jos gyvenima atsirado žmogus.... keletą kartų sėdėjęs už machinacija, aferas visokias.... ir žmogaus nebliko, tik marionetė jo rankose
o man jos skolos
labiausiai gaila vaiko- jis tame turi gyventi, o pinigai uždirbamas dalykas, nors jų kaip tik dabar man labiausiai trūksta
Gaila, žinoma, kad taip.... Ir ji čia nekalta. Ko, žmogus, gyvenime nepadarai. Kokių tik klaidų.....
Nors tikros draugės, pačios pačiausios būna dar iš vaikystės.
Aš, deja, tokią esu palaidojusi.
Bet labai džiaugiuosi, kad mano labai ankstyvoje jaunystėje atsirado dvi fainulkos, su kuriomis dabar bendraujam tik per Skype, bet užtat, kai jau susitinkam, tai uch :))) Ir juokiamės ir verkiame, ir baliavojam, ir ramiai sėdim tylėdamos....
Oi, kaip aš jos laukiu..
Beje, ir šiame forume sutikau puikių žmonių. Kai kuriuos galėčiau pavadinti ne tik gerais bičiuliais