durnynas

pas mumi palei Ukmergę irgi dą taip kalba. Tai kaiman nuvažiavus irgi taip kulbėdavau.
Nors man atrodo, kad jau tų balsių taip ilgai netariu, nes ir man jau rėžia ausį uteniškių, rokiškėnų kalba, bet va suvalkiečiai vis tiek sako, kad ilgai tariu nu anie gal visai tu balsių netaria. Aš jai sakau trumpai, kad Edita, o ji vis tiek sako, per ilgai i tariu, aš ne Edyta. Eik tu peklon, galvoju, būk tada Edta

Mane tai labiausiai nervina suvalkiečiai. Visi "tarmiečiai" kažkaip tai normaliai išmoksta bendrinę kalbą, bet suvalkiečiai - niekada.

šaltuoju metų laiku į kaimą nebevažiuoju, todel pavasarį nuvažiavus ir susitikus kaimynus ar vietinius draugus, būnu maloniai pamaloninta kokiais nors jau primirštais tarmiškais perliukais.
Kas liečia Uteną, tai man niekur nera gražesnių žmonių už uteniškius, nera gražesnes kalbos už uteniškių. Gal kad primena vaikystę ? nezinau....
Man Utenos autobusų stoty atsigauna širdis, klausantis kaip kalba močiutes ir diedukai...

aga... dėl to, kad primena vaikystę, tėviškę...
dažniau vaikystę leisdavo su ukmergietiška tartim, tai kai kartais nuvažiuodavom į mamos tėviškę, tai man taip gražu buvo klausytis jų tarmės, tokios lyg dzūkiškos daugiau (čia Rumšiškėse-Dovainonyse) man tas jų: kap, tep, kad eitau, kad duotau, būtau ėjęs, matiau ty tokį, vaikutai atvažiavo... man taip smagiai skambėdavo

A man tai labai gražu kaip apie Širvintas, Želvu, Malėtus uturauna.

Mano mama iš tų kraštų.Būdavo telefonu kalbasi su giminėm-jau girdime-utenietiškai šneka.Nors kiek metų jau kitur gyvena.

aga, ti panašiai i api Ukmergi.

Kai vaikystėj brolio paklausdavo, kiek kalbų moki, tai sakydavo: lietuvių, rusų, vokiečių ir kaimiečių (tai ta va kaimiečių skaitydavosi aukštaitiška, nes tik kaime su močiute ir jos kaimynais taip ir kalbėdavom)
Mums ji tokia įprasta buvo, o va kitiems - tai labai įdomi pasirodydavo. Brolienė (gryna vilnietė) kai kaiman nuvažiuodavo, vis prašydavo, kad mes ten kalbėtume kaimiškai, jai būdavo labai gražu klausytis. Ale da i vertėjaut reikėdava, bu daug ko i nesuprasdava kų šnekum

nu teip, ape Malėtus irgi gražiai uturauna... a un Utenų važiuojunt jau byškį skyriasi .
Aplamai , kaip kad žemaičiai kažnaj parapyjaj kitaip šnekai, teip ir aukštaityjaj kiekvienas kaimas turi savų kalbų...

Su dėdi kalbėjaus(po b reikia tari kietai)net raidės tokios nėr), tai sake, kad korve veršiuku atsves par velykas.Ti lig Želvas, Šašuolių saka "korve"

a aš mysliau kad korvem vadyna tik ape Rokišį. Prisymenu kaip pas mūm kolukia pyrmininkas atvažiava na Rokiškia, tai visiem būva labai juokynga kai anas karves korvem vadyna

a lyg pale Širvintus ty kur jautį pisuokliu vadina
tai graži poru gaunusi - korvė i pisuoklis

Kažin prie kurių čia man dabar save prisiskirti ? Gimiau Aukštaitijoje, pagal tarmę tas kraštas Rytų dzūkai - cieksiai, augau lenkijoje-Vilnius, bet irgi aukštaitija, 22 metus gyvenu Dzūkijoje. Sudzūkėti baigiu. I cia gerai i ty gerai. Kaži prie katrų dar cia man glauscis ?

o štai ir aš :) pasiilgot ane ? :)

Nu matai, alia šytą dą negirdėjau

Kaip susikaupti darbui? Vat sėdžiu kaip durnė, žiovauju, su skylamušiu vielos gabalėlį naikinu. O prisivert rašyt darbo negaliu, nors užmušk.

Ką čia patarsi, tiesiog teks išgyvent paskutinės nakties sindromą, jei nesusikaupsi dabar

Kad darbą reikia iki vasario 24 pristatyt.. Dar daug dienų tektų iškęsti iki paskutinės nakties sindromo

P.s. Einu plikytis kavos dviguba doze.

Kad čia labai greit ta vasario 24 bus. O kai reikia darbą parašyt, tai perpus greičiau laikas artėja.

Kas tiesa, tas ne melas

nedirbk :) vistiek durnė :)