durnynas

seeeeuuuubas....

Nuotraukas, pasus reikėjo pirmiausiai nešti... Na bet matyt, kai namai dega - tai žmogus iš to streso neša viską, kas pakliūna ir net negalvoja ką neša....

Ulita, džiaugiuosi, kad dar gana neblogai viskas baigėsi !

Vat ir Ulitos pavyzdys labai gerai parodo, kad tai ką sukaupei (materialus ilgalaikis turtas) - gali dingti per vieną valandą.... Tad neverta ten labai draskytis ar namas bus 2 ar 4 aukštų... Svarbiausia, kad tame name gyventu geras žmogus :)

Mano dukra sakė, jei degtų namai, neštų lauk katę ir kompiuterį.

matyt, kad streso metu žmogus neša ne tai, ką labiausiai reikia, skambina ne ten, kur labiausiai reikia. Tai žmogiška.
O kas liečia materialius dalykus, tai tikrai ne jie svarbiausi. Svarbūs, be ne svarbiausi.
Ir postai nesvarbiausi. Svarbūs, bet ne svarbiausi.
Ai, nenoriu veltis į filosofijas, daug darbų ant stalo.....

o mamą paliktų miegoti lovoje :)

Jo jo .. taip ir patikėjau :)

P.S. - jei Jums daug darbų, tai nereiškia, kad mums daug darbų šiandien :) Nepabėkite toli :)

skaitydama prisiminiau savo kaimynes atvejį.
Parbega dukra iš kiemo ir sako - mamyte, aš tave taip myliu, taip myliu. Beveik taip pat kaip mūsų Sargiuką

Kad nebesibartų, jog mažai išnešė.

Na va pasilinksminom.... reikia toliau dirbti... ech kaip tingisi... gatvėje žmonių beveik nėra.. tuščia.. :) per tylu :)

Na jei atrodo kad tas yra svarbiausia. Tarp kitko, mūsų namai sudegė kai man buvo 13 metų, tai kol viskas vyko visą laiką nešiojausi glėby šuniuką, matyt atrodė svarbiausias, o beto, ką aš toks vaikas galiu padėti Sudegė viskas iki pamatų, na spėjom dar kai ką išnešti bet kas ten iš to liko.. šiukšlių krūvos, tik tiek kad pradžioje garaže buvo ant ko atsigulti

Baisu ir pagalvoti.

Oho kiek čia žmonių yra su sudegusiais namais.. Tfu tfu tfu mūsų tai tiesiogiai dar nebuvo palietę, tačiau kaimynų namas pradėjo degti, tai moteriškė jame gyvenusi po mėnesio žuvo nuo nudegimų (jai apie 60 metų buvo tada)..
Aš to asmeniškai nemačiau, bet kita kaimynė viską matė, jų šeima padėjo gesinti ugnį.
Pasakojo, kad vaizdas buvo žiaurus 80 procentų kūno nudegusi moteris, šoko būsenoje nejautė jokio skausmo ir dar pati kibirais vandenį pylė ant ugnies, o buvo visa juoda kaip anglis... Po to ją su greitąja išvežė, daug operacijų patyrė, bet vis dėl to neišgyveno...

Duok dieve kad ir nepaliestų, nes tai yra košmariškas prisiminimas visam gyvenimui. Dar net dabar išgirdus bet kokią kaukiančią sireną kūnas sustingsta

Tikiu..

O aš papasakosiu ir linksmesnį atsitikimą iš gaisrų temos.
Kaime gyveno išgerianti šeima. Gal rūke, gal krosnis užsidege, bet per Naujus Metus pas juos kilo gaisras. Kaimynai iškviete gaisrinę.Matyt gaisrininkai buvo gražūs vyrukai, o gal šeimininkes nuotaika buvo romantiška. Bet kol buvo gesinamas namas, degančio namo šeimininke kviete tuos vyrukus šokiui...
Po kelių dienų rajoninam laikrašty atsirado žinute - gaisrininkams atlikti darbą trukde išgerusi šeimininkė

Kai pagalvoji - o gal nebesvarbu degantis namas, kada aplink gražūs vyrai ??????

Kartais smagu pasijuokti iš žmonių kvailiojimo... na, turbūt tiesa, kad kiekvienas turime eiti savo keliu...

ir dar - nepamiršti pasijuokti ir iš savo kvailiojimo

Jaučiu, manęs čia kai kas pasiilgo.:))

Taigi, Colop, panagrinėkime tavo auklėjimo situaciją.
Šiandien aš dar labiau įsitikinau, kad tu esi tiesiog bambukas.
Paaiškinsiu kodėl.
Kai pradėjau tavo auklėjimą, buvau tikras, kad jis baigsis greitai.
Deja, klydau.
Kurį laiką mačiau, kad tu bandai taisytis, bet nematai išeities, kaip tai padaryti.
Tada numečiau tau gelbėjimo ratą.
Pasiūliau atsiprašyti narių.
Deja... Deja....
Tavęs toks pasiūlymas nesužavėjo.:))
Maža to, tave paprovokavo su totalizatoriumi, o tu užkibai.
O juk būtų užtekę atsiprašyti ir tu būtum išėjęs su pakelta galva.
Netgi, tavo taip nemėgstama, Elvusia bandė tau padėti, pasiūlydama atsiprašyti ( ko nepadarė ne vienas iš tavo įsivaizduojamų draugų), bet ir čia tu likai kurčias.
O atsiprašymas būtų padaręs bent kelias paslaugas tau:
a) Nariai būtų pamatę, kad moki spręsti konfliktines situacijas.
b) Galvoji ne tik apie save, bet ir apie kitus.
c)Neturėčiau pagrindo tavęs skalpuoti.
d)Būtum išėjęs pakelta galva.
Nepavyko, nenorėjai...
Tau ryškiai reikia persvarstyti savo gyvenimo vertybes.:))

O dabar pakalbėsim apie lindimą į užpakalį.
Ne, ne, ne apie tai kaip tu lendi į užpakalį Elstei ir ką visi mato, bet apie tai, kas yra lindimas į užpakalį ir elementari pagarba.
( Beje, tavo lindimo į užpakalį žinučių galiu pririnkti bent kelis šimtus, tik tingiu po šlamštą kapstytis).
Taigi, pagarbą aš matuoju svorio kategorijomis.
Paimkim Sabonį ir mane, išleiskim į ringą.
Nežiūrint to, kad jis ne profesionalus boksininkas, kad senas, iš vieno smūgio atsirasčiau už ringo, o ir kalba protingai, todėl tokius reikia gerbti.
Kad tau būtų paprasčiau suprasti,paieškokim pavyzdžių vietoj.
Nu paimkim pvz. mane ir Dalią 29.
Buhalterijoj iš vieno smūgio pasidalinčiau į keturias lygias dalis, bet....
Išleisk mus į ringą su bokso pirštinėmis.
Ir čia jau aš įgyju didesnę svorio kategoriją.
Kulinarijoje jį pirmauja, bet programavime aš.
Nežiūrint to, kad ji savo srities profesionalė, tai dar su ja įdomu diskutuoti.
Tai nuginkluoja visai.
Imkim Loretą.
Čia jau sudėtingesnis atvejis.
Buhalterijoj gaunu, ringe, jei pagauna- irgi.
Džiaugiuosi, kad pirmauju bent programavime.
Bet ji yra nuostabus pašnekovas.
Paimkim ir Elvusia.
Nu kulinarijoj, prieš mano mėlynąsias, ji čempionas.
Maisto ruošimo technologijoj, man nokdaunas.
Bet ji dar turi nuostabią savybę įnešti teigiamų emocijų.
Šiandien, kai gyvenimas nėra toks saldus kaip norėtųsi, kiekvienas pozityvo įnešantis žmogus- aukso vertės.
Ne tas draugas kuris atneša tau dešimt litų, tu juos jau rytoj išleisi, o tas kuris sugeba prikelti norą džiaugtis gyvenimu.
O dabar sulyginkim, kaip jausdavaisi išėjęs iš Tax po mano išpuolių ir kaip po Elvusios pokalbių gyvūnų temoje?
Skiriasi emocijos?
Žiūrėk, gal pradėsi vertinti.:))
Visi šie, ir dar daugelis kitų, turi viena bendrą bruožą:
Tvirta, bet ne isterišką nuomonę.
Aš nesakau, kad reikia vertinti ir gerbti visus.
Visi mes skirtingi, todėl visi mes pasirenkam savo skirtingus favoritus.
Man irgi daug kas nepatinka.
Pvz. aš norėčiau, kad Tax'e visi tik blevyzgotu, nes man buhalterija yra nuobodi, bet tuo pačiu aš suprantu, kad tai yra vilties žiburėlis šimtams paklydusiu.
Tada užduodu sau klausimą, ar aš turiu teisę, su savo norais, gadinti kitiems gyvenimą?
Atsakymas, manau, daugiau nei aiškus.

O dabar aš pabandysiu pafantazuoti.:))
Gyvenai tu pilnoje šeimoje.
Motina buvo labai valdinga.
Ji viską tvarko ir tvarkė.
Kai tau buvo kokiu 13- 14 metų, tu, kaip ir kiekvienas normalus paauglys, pabandei pamaištauti.
Nežinau kodėl, bet greičiausiai dėl kažko neesminio ir gavai atkirtį.
Gavai tokį, kad noras maištauti atšoko ilgam.
Iš vienos pusės tai atrodo normalu, nusodintas paauglio nerealus troškimas, bet pastatymas į vietą buvo per sunkus, nes tai tiesiog sustabdė tavo psichologinį vystymą.
Kažkur tolimiausiame pasąmonės kampelyje užgniaužei nesąmoninga kerštą moterims.
Dabar stengiesi atsikeršyti, bet....
Pvz. Elste yra valdinga, todėl tu tiesiog tapatini ją su motina ir santykiai su ja geri.
Tu, net nesąmoningai, išsirenki auką kuri yra ne tokia valdinga ir nuolankesnė.
Šiandien ne laikas bręsti, į tą traukinį tu jau pavėlavai.
Šiandien reikia tiesiog išmokti valdyti savo emocijas.

O dabar papasakosiu kuo visą epopėja baigsis.
Su lyg kiekviena diena mažėja narių kurie tave palaiko.
Jau visai greitai tu pajusi tokį juoda, juoda liūdesį.
Ne, tai bus ne šiandien, ne rytoj, o keliu savaičių bėgyje.
Ir tada tu suprasi, kad dėmesį gali pritraukti tik riedamasis, o ne kažkuo protingu.
Tavo žinučių ims po truputi mažėti.
Frazė „o jau senokai pas jus bebuvau“ taps vis dažnesnė.
Ir, pagaliau, tu vieną dieną visai neprisijungsi....

Žinot kas nustebino visoje šioje istorijoje?
Ogi galvojau, kad Colopas yra tik mano ir dar keliu narių galvos skausmas, bet buvau labai nustebęs, kai mano PŽ pradėjo lūžti nuo laiškų...
Nebuvo nei vieno, kuris būtų sudraudęs ar pasipiktinęs.
Vieni guodėsi, kiti džiaugėsi, kad atsirado kažkas kuris garsiai pasakė, kad karalius nuogas.
Į klausimą kodėl nerašot jam asmeniškai, visi atsakydavo standartiškai:
Nesinori teptis rankas į š....
Ir, beje, nesijausk užkalbintas ar įsižeidęs.
Tau, tiesiog, buvo pademonstruota kaip veikia lietuvių liaudies patarlė:
Žodis Colop'u išeina, o individu sugrįžta...:))

individai nemanai kad šiuos žodzius gali pritaikyti ir sau? patikek ne man vienai tai jau nusibodo

Tuoj apsiverksiu. :))

tavo amžiuj verkti netgi sveika geriau rukyti mesk