durnynas

Aš Jumis tiesiog žaviuosi :)

Aš jeigu negeriu, tai negaliu pakęsti girtų kompanijos. Kartais tenka, būna tokių situacijų, kai visai negeri. Oi ne ne...Klausytis durnų kalbų ...

reikia žavetis tinkamai susiklosčiusiomis aplinkybemis.
Nes mūsų elgesys labai smarkiai priklauso nuo jų.

tai čia geriantys taip galvoja ir nervuojasi
o man tai visai nėra durnos kalbos, netgi labai protingai ir nuošidžiai pasikalbi

ir nuo mūsų pačių stiprybės ir sugebėjimo atsispirti toms aplinkybėms

Atsispyrimas aplinkybėms, priklausomybės išvengimas...Nu žinot, jūs čia kalbat kaip anoniminiai alkoholikai savo klube .
Aš esu už sveiką protą, už tam tikras ribas, ir iš tikro, jei nuoširdžiai, nesuprantu tų žmonių, kurie visai negeria, na nebent turi sveikatos sutrikimų...
Bet kiekvienas gyvena kaip jam patogiau.

Dabar kai karšta darau va tokią girą. Labai gerai vartojasi.
2 kg. džiovintos duonos, 10l. vandens, 800g cukraus,30-40g mielių, razinos.
Paruošimas:
Riekelėmis supjaustyta duona džiovinama, ir užpilama verdančiu vandeniu. Po 24 val. perkošiama, suberiamas cukrus, supilamos su cukrumi ištrintos mielės, išmaišoma ir laikoma šiltokoje vietoje. Rūgstant nugraibstomos atsiradusios putos. Įrūgusi gira supilstoma į butelius, į kiekvieną įdedama po 2—3 razinas ir gerai užkemšama. Laikoma šaltai. Kitą dieną jau galima gerti.

nu aišku būna sveikatos sutrikimai. Bet kad ir neskanu gi tai kam gerti, paskui raukytis,kratytis ir vėl gerti, o paskui dar ir patirti visokias pachmieljas
Na palaižau kartais tai, kas skanu, kokį damų likerį, vyšnių ar juodųjų serbentų trauktinę. Bet stiklelio visma vakarui užtenka, dar ir rytui tas pats lieka
bet geti tam, kad atsipaiduotum tam kad galva sviegt pradėtų vat irgi nesuprantu, kam ta būnesa gali patikti, kaip sukasi galva

ir ji nuo tų mielių su cukrumi netampa macni
kiek bandėm - vis broga gaunasi, kurią reikia išpilti

Aš irgi kartais darydavau tokią girą iš duonos. Po to pamačiau parduotuvėse jau paruoštą mišinį girai, t.y. natūralus mišinys iš duonos džiūvėsėlių, apynių, mielių, tik belieka užvirint vandenį, užplikyt ir praaušus subert mieles. Skonis gaunasi beveik identiškas.

Volgadon, tai čia pas tave jau beveik alus gaunasi. Pagerintas. Mano tėvas kadaise tokį dalyką labai mėgo. Na, tokią girą.

Reikia žiūrėt proporcijas, nepadaugint mielių svarbiausia ir neperrūgint, t.y. laiku padėt į šaltą vietą.

o man patinka, kai dėl kažkokių aplinkybių (dažniausiai vairavimo) negeriu, tai būnant tarp išgeriančių, dar labiau atsipalaiduoju - išgėrę žmonės tikrai nepastebės, kad galbūt kvailai pasielgei ar kažką ne taip pasakei

o man labai patiko tų laikų vienos moteriškes pasakymas - mano sese ištekejo būdama nesčia, nes gyveno viena bendrabučio kambarelyje, o man pirmoji naktis buvo tik po vestuvių, nes gyvenau pas šeimininkę ir tam neturejau sąlygų... Atkreipk demesį - NETUREJAU SALYGŲ... Ir dažnai mūsų elgesį apsprendžia turejimas ar neturejimas sąlygų......

Svarbiausia laiku padėt šalton vieton. Macnumą ji įgauna kai per ilgai šiltai laikoma.

Tai seniau ir ženydavosi skubiai vien tam, kad pagulėti kartu galėtų . Tada ir sąlygos atsirasdavo. Beje, nebloga įžanga naujai temai

Jau kažin ar seniau tokie šventi buvo.

sakiau - viskas nuo sąlygų priklausydavo

turbūt dėl to taip bijojom bendrabučių

lyg ir laiku (pagal recepte parašyta laiką) padėdavom, ale vis tiek š...