mariska rašė: Pritariu Colop,
viena senutė yra pasakiusi:
"Krizė, kokia čia krizė tfu.... ne krizė čia, o tiek verkia. Va kai mes pokaro gyvenome, tai va buvo krizė, kai su vienu paltu tris seserys gyveno ir niekas nedejevo"
Pripratom mes prie daug ir lengvai, baisu net kai pamatai verkiant, kad pinigų į Palangą nuvažiuoti neturi ar n-tajai porai batų ....
Man patiko karddinolo parašytas straipsnis delfi, jo mintys, kad žmonės savo vaikus užaugino sibire, kaimuose tik bulvėm misdami, bet užaugino gerus žmones, vaikus, piliečius.
1. Po karo faktas, kad 3 seserys turėjo 1 paltą, tai pateisinama - buvo karas. Tie, kurie išgyveno Sibire - juos ištrėmė okupantai. Bet pasakykite man, koks dabar buvo karas ar kas, kad pensininkai ir ne tik jie turi centus skaičiuot? Kaip sugebėti per 20 metų tiek išvogti, taip viską išardyti, kad daugelio žmonių gyvenimas panašus į pokario metus?
2. Tas kardinolas gyvenime nebadavo, tegu neaiškina čia mums, kad galima juodos duonos plutą graužti ir tokią pat vaikams paduoti, melstis Dievui, Kubiliui ir Lietuvos vagims ir jaustis laimingiems. Apsiesim be jo pamokslų, kunigai visą laiką buvo turtingųjų tarnai ir tik jų pusėje stovėjo.
3. Esu kvailai sąžiningas, net troleibusu "zuikiu" važiuoti nesugebėčiau, geriau jau kulniuočiau pėsčiomis. Bet kaip aš turiu jaustis, kai iš mano sumokėtų mokesčių gal nei lito neteko policijai, gydytojui, mokytojui ar invalidui, o tokia Valinskienė už juos susiremontavo savo nuosavą mašiną? Paskaičiavau, akurat tik jai ir užteko.
4. Ir kas mes per tauta, kad mokam tik viską iškęsti, nutylėti, prisitaikyti? Gerai, per visą mūsų istoriją tai gal ir padėjo mums išlikti kaip tautai, bet gal jau užteks jaustis beteisiais baudžiauninkais savo šalyje, kai jokia okupacija negresia?