2010-07-27 14:46
Loreta
Na, man tai pastoviai viskas - kaip sapnas. Gal todėl, kad ilgai tam ruošiesi, diskutuoji, blevyzgoji, aptarinėji... O ateina ta diena - vien kelionė lieka atminty. Iš susitikimo - atskiri epizodai. Bandai juos sulipdyt į vieną krūvelę, o ne kas gaunasi. Atrodo, matai kitus tai šen, tai ten - va Rolanda su Artu prie mikrofono, va Aragija su laikraštine suknute, va Samajana prie šašlykinės, Cha-Cha hamake, individas prie aparatūros ir t.t. O savęs nematai. Ką tuo metu veikei, kuom užsiiminėjai, su kuo bendravai - viskas išplaukę...
Jau Elvusiai sakiau, pasakysiu ir čia. Gal tai dėl to, kad labai didelė erdvė buvo? Na, teritorija didelė. Visi kas kur. Kas ežeran, kas į dušą, kas pasisupt... Karštis padarė savo juodą darbą. Tikėkimės, kitais metais jo išvengsim.
Su visais pabendraut retai kada pavyksta. O šiemet, ko gero, trūko labai paprasto dalyko - terasos. Vis tik vasarą tokiai nemažai kompanijai reikalinga toks dalykas lauke kaip stalai, kur galėtų susėsti nemaža grupė. Va tada ir pabendrauji.
Bet šiaip - viena yra akivaizdu. Mums labai reikalingi tokie susitikimai.