Buhalterių padejėjai?

Būtent, Kristina! Pas mus tas pats - visi puolė į išlyginamąsias studijas; mokyklė susirinks papildomų pinigėlių, o esmė ta pati, tik dabar vietoj aukštojo išsilavinimo visi reikalaus universitetinio.

Pas mane direktoriai irgi keitėsi, o aš vis likau. Dabar dėl darbo nesuku galvos. Dirbu ir turiu papildomų pasiūlimų tik laiko nebėra.Turiu kitą problemą. Per ilgai sėdžiu toje pačioje vietoje, bandžiau atsisakyti, ir šiaip ir taip kalbinau darbdavį, nenori paleisti. O piktuoju nesinori.

>O piktuoju nesinori.

Įdomu, įdomu, kaip tokiais atvejais patartina daryti?

na o as...:) baigiau aukstesniaja -buhalteres kvalifikacija gavau, parasiau i Lietryti skelbima kad ieskau darbo ir laukiau:) kadangi nemoku anglu kalbos (prancuzu arciau sirdies:)), tai visi pasiulymai tuom ir baigdavosi- reik anglu...na kai eilini karta paskambino pagal skelbima, as pasakiau - iskarto -nemoku anglu, o dabartinis mano bosas sake- na tai kas- as moku:) tai vat- nuejau as i ta firma- i susitikima- tada buvo 1998 m. Imone dirbo nuo 1996. Buvo betvarke, o as zalia:) Tai rytojaus diena as jam pasakiau - atsiprasau, bet manau kad as nesegebesiu atstatyti ir vesti toliau taip, kaip turi but. Mano manymu, pradedanciajai lyg ir turejo buti gan stabilus pagrindas. Ir visu nuostabai - dabartinis mano bosas mane prikalbino dirbti, motyvuodamas, kad esu gabi, kad man pades salia, kitoj firmoj dirbancios buhalteres ir panasiai. O pasakos pabaiga- laiminga. Jau dirbu septintus metus su tuo paciu bosu, mano patikrinimui-buvo auditas, rezultatais visi patenkinti..Taip kad - pazistami gerai, bet ir be pazistamu yra sansu gauti gera darba, gera alga. Ir net nezinau nuo ko tai priklauso:) Sekmes

Tai va,visgi sėkmės kruopelytės reikia.Nes gyvenime yra apsurdų -net nepatikėsite.Į mūsų motininę įmonę prieš 4 metus priėmė buhu "savą".Nežinojo ,kas yra turtas ir nuosavybė.Ir dabar dirba ten su didelėm nesąmonėlėm.Pas mane ateina klausti elementarių dalykų, kaip forume būna pradedančiųjų klausimai tai jis ir dabar daug ko nežino.Bet jis yra "savas" geras atlyginimas ,automobilis.Jam viskas kaip nuo žąsies.Jam auditas metų gale išrenka nesamonėles ,taiso aišku už pinigus.Jis ir toliau dirba. O dukterinėse dirba moteriškių ,kurios daugiau domisi, bet yra nepastebimos .Mūsų sistema uždara ir pakliūti ,be "savo" neįmanoma.Aš pakliūvau ,kai buvo pradžia ir priėmė nes tai nestrateginė vieta ,toli už mieto,reikia savo transporto ir tt.
Bet yra akivaizdžiai darbuotojams nubrėžta linija -čia balti ,čia raudoni.Net darbuotojai grupuojasi į grupes ,kurie atėjo pradžioje ir "pasisekė" ir tie ,kurie atėjo dėl "savų"..Tokioje sistemoje yra didelis susiskaldymas.Nežinai ar rytoj į tavo vietą neatves "savą".Paklausite ,ko sėdi ir lauki.Ogi ,kiek skelbimų ir anketų pildžiau- pasiūlymai buvo "vokeliniai" ir žymiai prastesni.Kojos prasideda ne nuo ausų ir amžius . 40 metų.

o aš dar turiu puse etato valstybineje šaraškėje, tai per trejus metus kol dirbu nemačiau nei vieno žmogaus priimto iš gatvės, o konkursai, reikalavimai ir t.t. labai rimti, daromas testas iš įstatymų kuris skelbiamas internete tik vieną valandą atitinkamu laiku, klausimai visada skirtingi, sudaryti ministerijoje...
Bet net jeigu ir surenka žmogelis daugiau balų, sorry, bet kas nors kita labai jau netinka....
Taigi visose mūsų valstybinėse insitucijose giminių giminės ir tiek....

Mano karjera prasidėjo savarankiškai susiradus darbą. Kai išeidinėjo iš ankstesnės darbovietės, tai galima sakyt su ašarom, šefas sakė - žinok jei kada gyvenime reikės - visada galėsi sugrįžti. Esu labai dėkinga žmonėms, kurie palaikė, paskatino siekti daugiau. Naujas mano darbos (jau 3 metai kaip dirbu) pats pasisiūlė į rankas; praėjau didžiulį konkursą, daug etapų, pokalbių ir netikėjau, kad mane priims, todėl labai ir nesijaudinau, o netrukus buvau priimta:) Po poros mėnesių tapau administratorė/buhalterė, o dabar mano pareigas sunku apibūdinti, darau daug darbų, nes biuras nedidelis, vyksta komandinis darbas. Taigi šiame darbe tapau "pačia geriausia administratore Vilniuje" - to iš manęs pareikalavo vienas kolega, kurio, beje, jau seniai pas mus nėra, o aš tebedirbu; taip, kad turbūt jo pageidavimus įvykdžiau:) Įgyjau daug ne tik profesinės, bet ir "žmogiškosios" patirties, esu vertinama kolegų ir myliu savo darbą. To linkiu ir jums visiems.

P.S. iš tiesų įdomu ar labai sunku buhalteriui pakeisti darbą?

Galiu tik pridurti, kad administratorė visada būna kompanijos siela.

Aš daug darbų esu pakeitusi - nes firmos tai bankrutuoja, tai reorganizuojasi, tai nusivili esama padėtimi ir ieškai kur geriau
Taigi man jau visai nesunku

Daivecka: o tu buvai viena buhalterė toj pirmoj firmoj? Bandau įsivaizduoti,
kaip galima pradėti dirbti būnant žaliam tokį vis dėlto atsakingą darbą.
O jei ko nors nežinai (ir šitam forume negali paklausti? Kas ištiesdavo
pagalbos ranką? Man turbūt nervai neišlaikytų

Truputį pasisekė, kad firma, kurioje pradėjau, buvo Šiaulių filialas, o šefas, tų pačių Šiaulių filialo savininkas ir buhalteris. Tai jis man daug kuo padėdavo. Labai, labai dėkinga esu jams už tai.

JKristina> VIKO nera blogai...Simet baigia,gavau aukstojo mokslo diploma,ateinanciais metais turetu prpazinti ji bakalauro diplomu.O dar nebaige studentai tikrai baigdami gaus bakalauro diploma.TAi gi...

Po VU EF dirbau ekonomisto darbą. Išėjus vyr. buh. tapau iš karto vyr.
Gerai, kad buvo pavaduotoja, kuri praktiškai tvarkė visą apskaitą ir labai daug padėjo. Pirmi mėnesiai sunkūs, bet greitai perkandau, pasidarė labai įdomu.

Apie buhalterio darbą visuomenės nuomomė buvo labai skeptiška. Anais laikais gražiausi žodžiai buvo apie duonos kepėjus, bet, kai pirmąkart visiškai savarankiškai padariau balansą, surišau 4 egz. (Valdžiai, šefui, VMĮ ir sau) pasijutau taip pat išdidžiai, kaip duonos kepėja.

Turėti "kietą" poziciją.Pakeičiau trečią darbą(procesas vyksta -baigiamoji stadija).Nematau nieko blogo- kyli aukštyn ir profesine ir finansine prasme.
Tačiau,mano atvejais,situacija tapdavo arti konfliktinės - nenori kad išeitum,nes mato,kad gaudaisi,ir šiek tiek moki dirbti."Tempia gumą",duoda suprasti 'Vilnius mažas","ką geriau surasi" ir t.t.
Atsakyti reikia panašiu tonu - kitos kalbos gali nesuprasti.

artai, o tai nebijojai, kad griežtai atsakinėdamas gali būti išmestas
iš darbo (ta prasme, tau dar nespėjus išeiti savo noru)? Po to sako
sunkiau darbą rasti, jei iš kažkur išmeta.
Bet tai turbūt nedaug tokių Karabasų Vilniuje, kurie tokią grėsmę keltų?

Sveiki,
Buhalterio darbą pradėjau būdavo visai žalia. Baigiau Vilniaus aukštesniąją ekonomikos mokyklą finansus ir tą pačią vasarą įsidarbinau vyr. buhaltere vienoje šaraškinoj kontoroj. Prieš tai buvusios buhalterės buvo tiek visko pridirbusios, kad kai pamačiau buvo labai baisu. Sėdėjau ir beveik naktimis, per keletą mėnesių aptvarkiau buvusią jų vedamą apskaitą ir išmokau savarankiškai visko, ko reikia buhalteriam darbui. Nes bet kokios mokyklos duoda tik teorinius pagrindus, o viskas kita išmokstama ir sužinoma, reikia tik noro ir energijos.
Dabar jau lengviau būtų, nes daug reikalingos informacijos galima rasti internete.

Sveiki, pagal išsilavinimą esu inžinierė-konstruktorė mechanikė.Tačiau,jau
penkis metus tvarkau prekybinės įmonės apskaitą.Nesu vyr.fin.Prašau jūsų
patyrusių toje srityje žmonių patarimo : ar verta įsigyti būtent aukštąjį buhalterinį išsilavinimą ir kur tai geriausia padaryti.Ačiū

Pati geriausia investicija yra į mokslą. Tad nuspręsk pati ar tau to reikia.......

Aš nesuprantu negu nėkam nereikia buh. padejėjų, visi siulo tik buhaltėrio darbo, o aš netikra kad aš viska moku

Aš tai irgi ne visiškai planavau dirbt buhaltere, netgi nesvajojau. Dirbau anksčiau prekybos srityje tipo "vadybininke" (labai abstrakti savoka), baigiau mokslus (nors irgi ne buhalteriją), bet atsitiko taip, kad šefam pradėjo nepatikti, kad sakau "tiesiai šviesiai" kas man nepatinka ir kad niekaip nesugebėjo bent jau darbo sutartyje parašyti,kad mano pareigos "vadybininkė", o ne kažkokia tai mistiška pardavimų konsultantė.Taigi teko išeiti, o po to draugė pasiūlė eiti į vieną kontorą, kur reikėjo buhalterės. Apyvarta nedidelė, darbuotojų nedaug,darbo krūvis neypatingai didelis, praktiškai sėdėdavau iki pietų - o po to laisva. Draugė padėjo pradžioje - kur tie visi debetai ir kreditai, kas prie ko. Buvo gana lengva, nes ir pati, kai mokiausi, praėjau buhalterijos paskaitų kursus, po to dar firma apmokėjo papildomus kursus - taip ir pradėjau... Atsirado noras nuveikti kažką dar - vyro draugas turi firmą ir jam reikėjo buhalterės, tai maniškis pasiūlė - ir dabar jau trečius metus toj firmoj dirbu. Nors iš kitos pusės - geriau dirbti pas svetimus, nes kai savi - baisiai didelės problemos prasideda,kai pradedi reikalauti didesnės algos...

Noriu paklausti - o kiek dabar galima prašyti algos, jei dirbi pusę dienos, darbuotojų 10, prekybinė įmonė, viską darai pati, apyvarta vidutiniškai per mėnesį apie 50000Lt, du filialai ir pan. Gal kas turi patirties kiek dabar gali gauti buhalteris tvarkantis kelių įmonių apskaitą? Ačiū už atsakymus

Antrojo buhalterio vieta - deficitinė, tad nenuostabu, kad nesiseka rasti.
O dėl atlyginimo, tai galiu pasakyti, kad viskas priklauso nuo pačios firmos:gali būti 500, gali būti ir 1000.
Šiaip malonu sužinoti, kad tikrai daug mūsų tarpe savamokslių. Aš taip pat neturiu buhalterinio išsilavinimo ir dėl to "tikrų" buhalterių tarpe jausdavausi kiek nejaukiai. Bet galiu jus visus nuraminti - galima gauti labai gerą darbą ir be buhalterinio išsilavinimo, tik tam darbui reikia turėti gabumų. Man draugė buvo pasakiusi, kad viena atrankos firma dusinasi ir niekaip neranda gerų buhalterių. Sudalyvavau ir , mano nuostabai, laimėjau. Sėkmingai dirbu.
Jeigu kiltų klausimų dėl finansinės apskaitos, dėl finansinės apskaitos derinimo su mokestine - kauskite - aš su malonumu pasidalinsiu savo žiniomis ir patyrimu.