Einamųjų metų dalis

Nežinau, gal jau buvo tokia tema, bet aš tax makalynėje jau pasiklydusi, todėl nebauskit, jei kas.
Mes su kai kuriais kolegomis susiginčijome, kaip turi būti atvaizduojama "einamųjų metų dalis" tarpinėse atskaitomybėse. Tai yra. Pavyzdžiui, yra paimtas ilgalaikis kreditas, metiniame balanse viskas aišku- iškeliama suma, kuri turi būti sumokėta sekančiais finansiniais metais. Kai aš darau tarpinę atskaitomybę, ilgalaikė skola lieka ta pati, o einamųjų metų dalis yra mažinama sumokėtom tais metais sumom.
Taip daro ir dauguma mano kolegų.
Bet aš dirbu didelėje sistemoje ir kai kurios įmonės daro taip- pasibaigus ketvirčiui, darydami tarpinę atskaitomybę, "prijungia" dar sekančių metų atatinkamo ketvirčio sumą. Logikos neperprantu. Pagal mane metai yra finansiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais. Biudžetai taip pat sudaromi finansiniams metams ir svarbu žinoti ne skaičius "dėl skaičių", o tai , kaip vykdomi įsipareigojimai einamaisiais metais. O kai kas apsiputoję aiškina, kad mes neteisios.
Vat man įdomu, o kaip daro kiti.

Sutinku, finansinių metų atžvilgiu taip.
Bet tarpinėje... Kokia logika? Tada daug ką reiktų perskaičiuoti.

Prosai, tu teisus, o mes ne. Deja... Na va, TOKIOS kietos ir taip... O reikėjo tik pasiskaityti "Balansas"
Diskusija užsilenkė tik užgimusi...

Ne, Prosas neteisus.
Ilgalaikiai įsipareigojimai - tie, kurie turi būti (bus) mokami kitais finansiniais metais.
Tarpiniai balansai yra tarpiniai. Vienintelis normalus ir realus balansas yra sudaromas pasibaigus finansiniams metams. Tik jis ir turi ryšį su įmonės planuojamu biudžetu.
O tarpiniai, ketvirtiniai balansai kaip tik parodo, kiek dar liko mokėti tų trumpalaikių įsipareigojimų einamaisiais metais. Kokia bus logika, jei iš tų įsipareigojimų apibrėžimo išmesime terminą "finansiniai metai" ir įkrausime į jų sąskaitą kitų finansinių metų įsipareigojimus? Pagal tokią logiką reikėtų kas mėnesį trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų likučius tikslinti.
O mano pažiūra į labai jau skeptiška. Tiek ten visokių netikslumų ir net klaidų... daugiau sveiku protu reikia vadovautis visur.

Štai ir man taip atrodo.
Logikos nematau jokios, dadedant tuos ketvirčius. Tuo labiau, kad dar panagrinėjus , ten yra vartojama dar tokia sąvoka kaip "vienas veiklos ciklas" ar tai panašiai. Mano ciklas yra finansiniai metai, ir įdomu tik tai, kas vyksta jų viduje. Galvoju, kiek naudinga man bus informacija, kai aš sužinosiu, kiek mano trumpalaikis turtas padidės pvz. kovo 31 dieną, o ilgalaikis sumažės. Gal naudinga skaitančiam iš šono? Bet kuo?
O štai , kai matosi , kaip vykdau įsipareigojimą ciklo viduje, nes lyginamoji informacija pateikiama metų galui, jau kažkokias išvadas galiu pasidaryti.
Vėl susimąsčiau... gal neskubėsiu keisti tarpinių. Nemėgstu skaičių "dėl skaičių".

Žinau, Prosai, kad jums labai nepatinka bet koks nesutikimas su jūsų nuomone. Ją reikia visoms genutėms ir genukams tik entuziastingai priimti.
Tačiau aš vadovaujuosi ne formaliais apibrėžimais. Įmonės veiklos ciklą apriboja finansiniai metai. Ir į ketvirtinius balansus įtraukti kitų finansinių metų įsipareigojimus jau kaip einamųjų metų įsipareigojimus yra visiškai nenormalu.
Tam, kad galima būtų vieno ketvirčio balansą palyginti su praėjusių kalendorinių metų atitinkamo ketvirčio balansu reikia taip iškraipyti kai kuriuos rodiklius? Kokią prasmę - ekonominę, loginę - gali turėti būtent šios eilutės (ilgalaikiai, trumpalaikiai įsipareigojimai) dinamika?
Tarpinis balansas - tai einamųjų finansinių metų kažkurio ketvirčio balansas. Ir įsipareigojimai jame turi būti skirstomi pagal tai, kuriems finansiniams metams jie priklauso (yra).
Dėl to, kad eilutė formaliai atitiktų ilgalaikio įsipareigojimo apibrėžimą (12 mėnesių (?) nuo balanso sudarymo datos - nes jūs taip suprantate) perkelti į ją kitų finansinių metų įsipareigojimus - štai tas labai būdinga būtent genutėms, deja.

Labas rytas.
[quote:2147daed93]Dėl to, kad eilutė formaliai atitiktų ilgalaikio įsipareigojimo apibrėžimą (12 mėnesių (?) nuo balanso sudarymo datos - nes jūs taip suprantate) perkelti į ją kitų finansinių metų įsipareigojimus - štai tas labai būdinga būtent genutėms, deja. [/quote]
Visiškai su jumis Rainis sutinku. Ir net yra tekę šia tema diskutuoti su bankininkais. Būtent ir bankininkų nuomone įsipareigojimai yra skirstomi kalendoriniais metais -12 mėnesių. Ir ilgalaikių įsipareigojimų dalis -einamųjų metų dalis : tai įsipareigojimų dalis tenkanti einamiems kalendoriniams metams.

O man atrodo, kad genutes ir genučius reikia labai mylėti, nes jų fone ryškiau atsiskleidžia negenučių privalumai .
Kai gatve eina dvi gražuolės ar gražuoliai, neaišku į kurią ar kurį žiūrėti, žiūri tai į vieną, tai į kitą ir negali apsispręsti, kuris labiau gražesnis.
O jei eina gražuolė, o šalia tokia grožio genutė, tai iš karto visas dėmesys gražuolei.
Tai va, taxe visas dėmesys negenutėms ir negenučiams, o jei visi būtų vienodai protingi, tai jų niekas ir nepastebėtų.
Atsiprašau, kad įsiterpiau su niekais.

Įsiterpsiu ne į temą -- buhalterinėje apskaitoje (kaip ir visame realiame gyvenime) stengiamasi siekti TURINIO VIRŠENYBĖS PRIEŠ FORMĄ...
Ir čia jau nuomonės išsiskiria, nes kiekvienas skirtingai supranta kas yra turinys, o kas forma; kiekvienam reikia skirtingo turinio ir skirtingos formos...
Vieni kraupsta pamatę ranka užlipdytą balanso formą; kiti - mechaniškai ir nesukdami galvos sudeklaruoja minusinį mokėtiną pelno mokestį....

Sakyčiau išvada pagal faktą padaryta visiškai priešinga.
Pvz. įmonė 2011m. sausio mėn. turi grąžinti vienkartine įmoka 1 mln skolos.
Sudarant 2010m. 3 ketv. balansą kaip trumpalaikiai įsipareigojimai šis milijonas nesimatys, jis bus apskaitomas kaip ilgalaikis įsipareigojimas; trumplaikių bus pora tūkstantėlių einamųjų skolų, ir porą tūstantėlių piniginių lėšų... Kokią išvadą darys analitikas? Kad įmonės finansinė būklė pvz.2010 12 01 gera ir ji yra pilnai moki?

Atkreipkite demesi i paryskinima!
Pagal Jus iseina, kad Prosas teisus, o ne Rainis.

Aš irgi manau, kad Prosas IŠ PRINCIPO yra teisus. Bet taip pat manau, kad kiekvienoje įmonėje turi būti įvertinamas priežasties ir pasekmės santykis, bei jo kaina. Turėtų būti įsivertina suma, laikoma esmine įmonės finansinių srautų atžvilgiu -- ne jei prie šimtamilijoninės apyvartos tarpinėse atskaitomybėse kilosi poros tūkstančių skolos einamųjų metų dalis -- darbas prasilenks su logika. BET - jei įmonėje ilgalaikės skolos sudaro reikšmingas sumas -- TAIP jas būtina kas kartą sudarant ar tarpinę ar metinę atskaitomybę peržiūrėti. Ir vėl grįžtu prie to paties - TAI turėtų būti nustatyta įmonės politikoje, o ne sugalvota buhalterio, vakarop palinkusio prie balanso...

Na, na... mes asmeniškai nepažįstami, nei butelio negėrėme nei snukių nesidaužėme; ir aš neturiu išankstinės priešiškos nuomonės nei jums, nei jūsų mąstymams; aš paprasčiausiai skaitau jūsų komentarą -- jei Jūs painiojate dalyvių vardus ir sunkiai sudėliojate loginius akcentus citatose - tai jau tik JŪSŲ asmeninė problema.

Luka_Paciolį kaltinti logikos neturėjimu, čia tai jau "užlenkėte".
Nedaugelis galėtų susilyginti su Lukos išmanymu ir kompetencija.
Geranoriškais patarimais rimtais klausimais gelbėja nuolat.

11.6. B. Trumpalaikis turtas;
11.7. I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys;
11.8. II. Per vienerius metus gautinos sumos;
11.9. III. Kitas trumpalaikis turtas;
Diskutuojant reiketu atkreipti demesi, kas ieina i Trumpalaiki turta.

[size=18][/size]
O finansiniai metai pas jus turi pradzia ir pabaiga?

[quote=Luka_Paciolis]Nelabai supratau Jūsų klausimą?

Tai darant balansa reiketu perziureti ir sita trumpalaikio turto punkta:
11.8. II. Per vienerius metus gautinos sumos;
Nes toje grafoje, pagal jusu logika, neturetu matytis sumos, kurios pereis i kitus finansinius metus, bet butu apmoketos per vienerius metus.
Nes jei jau vienoje puseje - trumpalaikiuose isipareigojimuose fiksuojame tik tas sumas, kurios priklausys einantiems finansiniams metams, tai ir trumpalaikiame turte turime palikti tik tas sumas, kurios priklauso tik einantiems metams.

sumokėtos per 12 mėnesių (nuo balanso sudarymo datos)
Na Luka, padekit paskutini taska :))
Tai kaip jus traktuojate auksciau parasyta Jusu paties fraze?
Tai taikote tik darydamas metini ,finansiniu metu, balansa, ar tai vis delto taikoma visiems sudaromiems balansams?

Pasidarė tokia diskusija, kad jau dabar kiekvieną balanso eilutę peržiūrėti kas mėnesį reikės... ir viskas dėl paprasto klausimo: "ar sudarant tarpinį (ketvirtinį) balansą reikia perskaičiuoti trumpalaikių įsipareigojimų likutį, perkeliant į jį dalį iš ilgalaikių įsipareigojimų, kad jame matytume sumą, kurią reikės apmokėti per ateinančius 12 mėnesių?"
Tuoj pat išryškėjo 2 nuomonės - reikia/nereikia. Ir viskas dėl to, kas kaip supranta buhalterių "Šventojo rašto" sakinį "per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos".
Aš tvirtai laikausi ir laikysiuosi antrosios nuomonės, o mano logika tokia:
Balansas, kokio ketvirčio ar mėnesio jis bebūtų, yra tam tikrų finansinių metų kažkurio ketvirčio balansas. Ir jame rodikliai tegu būna tų, o ne ateinančių finansinių metų.

Ir nemanau, kad balansus, tarpinius ar dar kokius, skaito ir nagrinėja debilai. Jie pasižiūri ir į trumpalaikių, ir į ilgalaikių įsipareigojimų eilutes.