Ir aš buvau. Nusikaliau. Pamačiusi "Laimės žiburį" jau garsiai sakiau, kad gal tiek to... Nebekopsiu. Bet užkopiau.
Žinoma, labiausiai patiko lajų takas. Tik kad vaikai kaip žaibas, bėgte, bėgte, nei pastovėti, nei pasigrožėti vingiuojančia Šventąja. Buvo labai karšta. Autobuse +33,32 C ir 36 visa gerkle rėkiantys trečiokai.
Bet vis vien keliauti vertėjo. Lietų sutikome tik prie Ukmergės, su keliais lašiukais o įsisiūbavusį, besišvaistantį gražiais žaibais, radome Kaune įstrigę prie traukinio pervažos kokioms 15 minučių.
Lajų take kelios "damutės" neapsiėjo be validolio. Ypač apžvalgos aikštelėje, tame apžvalgos bokšte, nes jis lengvai siūbuoja. Leidomės žemyn tuo bokštu, sraigtiniais laiptais, tai kai kas mamos rankos nepaleido.
Aš mieliau atgal būčiau grįžusi tuo pačiu keliu kuriuo ir atėjau.
Žmonių tikrai labai daug. Ir pavienių, ir ekskursijomis, o jau vaikų autobusų, tai iš visų Lietuvos pusių.
Dar buvome siauruko muziejuje, vaikai pasivažinėjo drezina, arklio muziejuje - pajodinėjo ir nespėjome į vasaros rogutes ir labirintų parką. Per ilgai užtrukome arklio muziejuje.