Aha.
Turiu sunkias skyrybas.
Anądien, ateina verslinykas su kažkokiu popiergaliu letenoj, 20:00 val. Ir klausia "ką man daryt"? KTI licencijos nepratęsia. Sakau - "grąžinti 25000 € į įmonę ir viskas išsispręs". Klausimas vėl - kaip, iš kur paimti, kaip taip gali būti, ką jis šiandien gali padaryti dėl savo "verslo".... ir t.t. ir panašiai.
Sakau - aš nekuriu verslo planų, anei strategijų. Aš tik buhalterė. "Ką iš jūsų pateiktų dokumentų matau, tą ir dainuoju". Stovi, mykia, su angeliais ar su kuo ten šnekasi, ir iš manęs reikalauja atsakymo į klausimą "ką daryt".
Mano kantrybė baigiasi. Išpyškinu kad jis gali ieškotis investuotojo, gali parduoti savo verslą, gali galų gale bankrutuoti, nes nemokus yra seniai.... Žiūriu, kad ar aš šneku ar .... tai finale rezultatas tas pats.
Išgrūdau aš jį namo, nes sušalau tarpdury. Namo neįsileidau.
Sekančią dieną, tas vėl man ant galvos lipa - jam reikia pasišnekėti - ką daryt.
Varge, vargeli.... Juk KTI rašte viskas parašyta! Tereikia perskaityti!
Ir priimti sprendimus.
Žodžiu, nebematau aš prošvaisčių darbuose su šituo egzempliorium.Ta pati melodija jau sukasi 3 su viršum metų.... Atsakau jam į laišką dėl susitikimo, kad baigiam bendradarbiavimą. Paklausdama kada jam patogu pasiimti dokumentus ar man juos paštu išsiųsti. Nes sutarties su manim nepasirašęs, nors siunčiau ne kartą, bet jis bevelijo mano siunčiamą sutartį ignoruoti. Taigi, jokių terminų, kurių turėčiau laikytis dėl darbų nutraukimo....
Gaunu laišką "Lengviausia yra palikti bėdoje, ačiu......".
Aš turbūt visai nupušus.... ar kažko nesuprantu. Turiu pakankamai savo problemų kad tįsčiausi ant savo kupros dar vieną....