Artėjantys Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai kelia galvos skausmą ir verčia nerimauti kiekvieną neapolitišką Lietuvos pilietį. Žmonės jaučiasi apgauti esamų politikų, jie jaučia kaip smarkiai politikai nutolę nuo paprasto žmogaus ir jau nebetiki, kad situacija gali pagerėti. Aš taip pat netikėjau, tačiau vieną dieną viskas pasikeitė, kai sužinojau, kad yra žmonių, kuriems vis dėlto dar nuoširdžiai rūpi Lietuvos ateitis ir kad jie yra pasiruošę užimti seimūno mandatus.
Žinia, kad Kšištofas dalyvaus ateinančiuose Seimo rinkimuose, yra viena geriausių per pastarąjį laiką. Mano nuomone, būtent toks turi būti politikas, nes tai žmogus, kuris aukojasi dėl tėvynės. Garsus, perspektyvus krepšininkas yra pasiryžęs mesti krepšininko karjerą, atsisakyti dievaičio etiketės dėl tėvynės, dėl Lietuvos žmonių gerovės. Argi tai ne įrodymas, kad tai viena tinkamiausių kandidatūrų į valdžią? Ar daugelis iš mūsų savyje rastų šitiek pasiaukojimo dėl motinos tėvynės? Būkime nuoširdūs patys sau, ne daug mumyse yra Kšištofo.
Tai, kad Kšištofas yra vertas kiekvieno, tėvyne besirūpinančio piliečio, palaikymo Seimo rinkimuose parodo ir faktas, kad Kšištofas yra atsakingas už savo poelgius asmuo, jis niekada nesikrato atsakomybės, o už padarytas klaidas atsako pagal įstatymą ir visomis išgalėmis stengiasi jas ištaisyti. Štai kad ir prieš keletą metų garsiai nuskambėjęs sekso skandalas, kai broliai Lavrivoničiai buvo kaltinami merginų išprievartavimu. Kšištofas prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus ir vedė išprievartautą merginą. Jeigu visi prievartautojai būtų tokie atsakingi, tai ne tik visos išprievartautos merginos būtų laimingesnės, bet ir Lietuvos reputacija taptų geresnė pasaulio akyse.
Kiekvienas turbūt supranta, kad geras politikas turi būti kovotojas, siekiantis savo tikslo žmogus. Nors tikslas gali būti pats kilniausias, bet neretai kiekvienas iš mūsų imame stokoti jėgų jam pasiekti, kartais nuleidžiame rankas ir pasiduodame teištarę “man tai per sunku”, bet Kšištofas tikrai ne iš tų žmonių. Jis tiksliai žino ko nori iš gyvenimo ir savo tikslo siekia bet kokia kaina. Jam nesvarbu, kiek laiko trunka svajonės įgyvendinimas, nes tas laikas vis tiek praeina ir tada jis gali triumfuoti ne tik prieš visus tuos, kurie juo netikėjo, bet svarbiausia pats prieš save. Po ilgai trukusių pastangų, pagaliau sulaukęs 32 metų amžiaus, Kšištofas baigė vidurinę mokyklą. Įgyvendinti savo tikslą jam nesutrukdė nei krepšininko karjera bei intensyvios treniruotės, nei žvaigždės statusas, nei skeptiška aplinkinių nuomonė, kad eiti į mokyklą tokio amžiaus žmogui nepatogu. Jis įgyvendino savo tikslą ir dabar gavęs išsilavinimą jis dar tvirčiau galės stoti į kovą dėl visų mūsų geresnės ateities.
Aš renkuosi Kšištofą, nes jis, mano nuomone, atitinka visus politikui keliamus reikalavimus. Jis yra pasiaukojantis, atsakingas, tikslo siekiantis, išsilavinęs žmogus, kuriam rūpi kiekvienas iš mūsų, kuriam rūpi tėvynė Lietuva. Manau, kad geresnio kandidato į seimūno mandatą dabartinėje politinėje arenoje rasti yra tiesiog neįmanoma, todėl tikiu, kad ne tik aš bet ir visi mąstantys žmonės pasirinks teisingai – pasirinks Kšištofą!