tame ir esme, aš žiuriu ir matau linksma naivia mergyte, kuri nieko nesupranta, jai tai neatrodo kazkas slykstaus, nes ji nesupranta kas su ja buvo daroma, o tevas tai labai kantriai ir graziai visko jos išklausinejo, o ji matosi kad dziaugiasi tevo demesiu, kad jis jos klausosi, su ja bendrauja ir ji noriai jam viska pasakoja, nes dar nesuvokia kad buvo nuskriausta, nes matyt tai vyko tai ilgai, ir mama jai paaiškino kad čia nieko baisiaus, taip ir turi buti, tai mergaite ir galvoja kad cia viskas gerai, nieko cia baisaus, juk mama jos mušti tai neleido, o jei neskauda tai kuom vaikas skusis?
baisu, kazkaip protu nesuvokiama kad suauge zmones taip galetu elgtis, o tuo labiau mama, kuri turetu saugoti savo vaika, atiduotu ji tvirkinti, pas stankunaite kažkas galvoj negerai jei mano kad tai normalu