Kiek gauna buhalteris už darbą?

Ar Byla ten nėra tipinis atvejis su tuo verslininku, kaip kad mūsuose dažnai pasitaiko, kad kuo daugiau pučiasi jo piniginė, tuo mažiau jis nori mokėt.

Pakentėkit iki 2016 m. Kas pataps profesionalu, tas kosminį atlyginimą gaus

Ten yra tas atvejis, kai "mamytė" kieta, o vyrukas sukasi. Dideles sumas išsiima asmeniniams poreikiams, o verslui nelieka. Jo kaltinti taip pat negali, nes jis įnešęs į įmonę didelę sumą iš savo lėšų. Tad po ta pačia vėliava ir išsiima. Žodžiu, čia tas atvejis, kai žmogus nesugeba atskirti verslo nuo šeimos reikalų.

Net nesugebėsim tokių pinigų išleist

Netapsiu. Greičiau jau tapsiu kokia ūkininke -daržininke, nei profesionalu. Kodėl aš turiu kažkam įrodinėti kad mano darbas jiems reikalingas ? Ne savo noru tapau buhaltere. Internato auklėtoja nuvežė į technikumą ir paliko. Žinoma, didelis ačiū jai už tai. Ką ten 15-metis gali žinoti ko tu nori. O vėliau gyvenimas taip nešė, kad nespėjau nieko pakeisti. Sėdžiu įkalinta aplinkybių, buhalterio kėdėje, ir dairausi į laukus. Mane ten taip traukia. Laukai, daržai, gėlės.
Arba sėdėsiu turguj ir pardavinėsiu skudurus. Būsiu verslininke.

Byla, ir mane traukia, norėčiau auginti gėles, dirbti kad ir kokiam šiltnamy ateity manau kad persiorientuosiu į kitą specialybę

tai pats blogiausias atvejis koks tik gali būti, toks verslas tikrai pasmerktas žlugti anksčiau ar vėliau

Jo mane irgi traukia per TV8 po labanakt vaikučiams nuolat rodo naisių vasara - nu neiškentus tokiu graziu vaizdu kino pradzioje, vakar parsisiunčiau 1sezona ir pradėjau žiurėti užkabino, grazu gi, visur žalia, paukščiukai čiulba, nors trumpam vasaroj pabūnu

Dirbti šiltnamyje tai buvo mano pirmoji svajonė. Kai buvau mažytė tai netoli mano namų Raseiniuose buvo valstybiniai šiltnamiai tai ten visuomet sukiodavausi ir prašydavau kokio nors darbelio. Ir kaip jausdavausi svarbi kai man patikėdavo gėles prižiūrėti. Visada sakydavau kai užaugsiu dirbsiu tik šiame šiltnamyje. Įdomu ar jis iki šių dienų dar išlikę?

na prieš kokį 10 metų man atrodo dar kažkas buvo

Palaipsniu konkurencija sumažės, žiū ir algos mums pakils

Ir aš. Besąlygiškai. Nes įsigijau "kompiuterinę" ranką. Per šitą darbą, mano jaunos naivumą ir pasitikėjimą žmonėmis, tapau kone invalide. Susirgau nepagydoma liga, kuri ardo mano sąnarius. Tad reikia nešti subinę kuo greičiau iš kėdės, kol dar manęs neprikaustė prie vežimėlio visam likusiam gyvenimui.... Jei iškentėsiu dar vienerius metus, tai ir viskas. Bėgau, plėšiausi per 10 įmonių. O finalas.... Dabar, kai jau nebedirbu pagal DS, galiu labai ramiai ir tvarkingai užbaigti visus neužbaigtus nuo kažin kurių metų darbus, ir atiduoti tiems kas nori šį darbą dirbti.

O aš nuo mažens svajojau apie darbą bibliotekoje Man ten taip ramu, ir dabar bibliotekoj pamirštu kaip prabėga laikas

Dabar jis jau tikriausiai tapęs privatus?

Tame ir esmė, kad tie atvejai tipiniai. Tik pradeda pasakoti ir jau žinai kuo kvepia. Per nemažą darbo patirtį tiek prisiklausiau, tai šiai dienai jau net iš veido gali pasakyti kas per verslininkas. Yra ir tikrų Žmonių, bet gaila, kad jų labai labai mažai.

joo, studentų laikais man skaitykloje labai patikdavo, daug laiko praleisdavau ten

Aš priešdiplominę praktiką atlikau Druskininkų agroprekybiniame tarybiniame ūkyje. Bet ne prie gėlių, o prie daržovių daigų. Bet patiko. O realios praktikos, buhalterijoje, turėjome tik pusdienį. Buhalterė atnešė kasos dokumentus ir liepė "sukontuoti" .

tada komunalinis gėles augindavo, o dabar nebežinau kas ten kaip retai raseinius aplankau, tai nebežinau pletkų

O mane nuo mažens biblioteka baugino, net iki šių dienų aš jos nemėgstu. Kažkaip ten jaučiuosi kaip įžengusi į kokią šventovę, ta tyla ir ramybė mane baugina. Atrodo, kad mane apsupa autorių sielos...ne nemėgstu aš bibliotekų, tačiau daug laiko esu jose praleidusi...

Ir aš retai, paskutį kartą buvau gal tik 2006 metais.
Kai mama jau nebegalėjo tverti tremtyje (Dzūkijoje) ir vis reikalavo leisti į tėvynę į namus,tai teko vežti į Raseinius