šitas dažniausiai ir "žudo", kai vaodvas nepasitiki savais darbuotojais, nepaiso jų patarimo, nuomonės... bet vis ieško iš pašalies kosultantų, teoretikų dėstytojų nuomonės. O paskui paaiškėja, kad savas darbuotojas geriau supranta ir išmano, negu tie "iš šono"
Va už tai tokių vadovų negerbiu.
Gerbiu tokį vadovą (čia iš savos patirties:)), kai jis pasako - tam tave ir pasamdžiau, kad man patartum kaip ką daryti ir padarytum, kad man nereikėtų daryti. Juk jeigu aš pats ir raštus parašyčiau, ir buhalteriją vesčiau, ir klientų ieškočiau, ir gamyboje darbininkus prižiūrėčiau - tai kam jūs man visi reikalingi būtumėt. Priėmiau jus dibti tam, kad man pačiam to darbo daryti neriekėtų ir dėl jo atlikimo nereikėtų sukti galvos.
Pirmus porą mėnesių pradėjus dirbti,dar pakontroliuodavo, o paskui - pasitiki, tiki kad gerai viską padarysi - ir pirmyn.
Jeigu jau visai kažkas nesisekdavo ar nebežinodavai, kaip išspręsti, tada jau eini tartis pas vadovą, kaip čia ką padaryt geriau. O šiaip - tavo reikalas, tam ir pasamdytas, kad spręstum, pritaikytum savo žinias, patirtį ir kt.