Akimirka

O jei nei formų, nei turinio nėra ? Sąžininga esu, jau sakiau:). Nepatinka, man jokie įvertinimai, galėjo mane aplamai naujoke palikti:).

Sutinku . Galėčiau su Petronėle važinėtis po pievas :).

O aš taip myliu
Aš taip myliu
Prieš šitą jausmą meilė -
Tik aidas tolimo griaustinio !!!

Param parararam pararam...

O..Naują dūsautoją radai?

Štai tau, bobute, ir devintinės...

Mano meile dėl tavęs
Aš perplauksiu visas upes
Perskriesiu jūras gilias
Kad tik tave tave surast

Aš pavogsiu iš tavęs
Tavo pikto skausmo ašaras
Tą slegiantį liūdesį
Sakyk sakyk kur tu esi

Aš leisiu išeiti tau
Lauksiu kol grįši
O jeigu ir ne
Tave vėl surasiu

Aš vėl sugrąžinsiu tau
šypseną lūpoms
Pasaulį akims
Sparnus tavo sielai

Mano meile aš tikiu
Kad nesvarbu ar daug klaidų
Kas buvo pražuvo
Svarbu kad mes dabar kartu

Mano meile ar žinai
Kad laimės dideli sparnai
Nunešt mus galėtų į ten iš kur mes
Jau niekad negrįštumėm

Aš leisiu išeiti tau
Lauksiu kol grįši
O jeigu ir ne
Tave vėl surasiu

Aš vėl sugrąžinsiu tau
šypseną lūpoms
Pasaulį akims
Sparnus tavo sielai


ir dar kartą- viską nuo pradžių aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaš leisiu išeiti tau, lauksiu kol grįši, o jeigu ir ne.......
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaš vėl sugžąžinsiu tau.....


uiiii, pavasaris
einu įsimylėti...

Vau Mante nuo kada Gintare pamegai? gal reikia kompakto?

O man patiko kaip Skirmantė Danguje2 dainavo tą dainą.

aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaš leisiu išeiti tau, lauksiu kol grįši, o jeigu ir ne.......

gintarė sucks
aš skirmantę dainuoju

Vis tą patį atrandu

Rankos buna skirtingos:
Silpnos ir raumeningos,
Purvinos ir baltos,
Siltos ir baisiai saltos,
Siurkscios arba svelnutes,
Izulios ar nedrasutes.
Graibo mane ir maigo,
Glosto ir netgi znaibo.
Visa apciupineja,
Ar noriu neklausineja.
Guldo, kur tik papuola:
Ant salto stalo, suolo,
Ant kilimelio seno.
Inkscia, vaitoja, stena.
Maigo sukaite, plusa,
Jei neitiksiu, musa.
Gal as noreciau kitko,
Ausra sutikti ryta,
Gaudyti zuikuti saules,
Ir nepazinti apgaules.
Gal i bangas panerti,
Gal menesiena gerti,
Knyga gal paskaityti...
Bet as tik kompo pelyte.

uh net gaila tos pelytes

Meilės paslaptis...

Klapt...
Klapt...
Klapt...
Šiandien lyja . Neoriginalu ir kvaila aprašinėt orus. Juk tam ne vienas internetinis portalas yra. O man tai kas??
Klapt...
Štai aš darbe, kava, juodas (neskanusis) šokoladas, švarūs indai ir varvantis vanduo už lango... Gal čia?.. Ne.. Girdžiu tik tikt tikt tikt... Jokio...
... klapt...
Klapt...
Skaudantis pilvas ir tualetas. Čia?.. Ne, tik šniokštimas.
Lietus ir bloga nuotaika. Ir tik nelemtas cakt cakt į langą.
Kur dingo mano klapt?
Nebaigti darbai ir vis dar ta pati bloga nuotaika. Dar daugiau- tuščias jausmas ir vėl atsiradęs apetitas. Einu prie šaldytuvo. Nyku.
Klapt...
Nuplautas obuolys ir kelionė prie lango. Šlapia. Visur...
...balos.
Per jas laipioja automobiliai. Praeiviai be guminių batų jas trypia.
Mane nuo viso to skiria stiklas...
Klapt...
Klapt...
Kiek mes mažai žinom, kiek mažai matom, viskas kiaurai praslysta pro akis.
Klapt...
Kiek mažai girdim, kiek mažai...
...jaučiam...
Vis dar tas pats langas. Girdžiu. Ir esu tikra...kad jausčiau, jei baloje stovėdama su guminiais batais neliesčiau vandens sudžiūvusiai pirštais...
Klapt...
Kartais viskas sutelpa į vieną žodį. Kažkam tai „myliu“, kažkam „tikiu“... O aš žinau žodį, į kurį netelpa niekas... Nes pats žodis yra ...
Klapt...
Kai yra...
Klapt...
Klapt...
Klapt...
Tai yra tik...
Klapt...
Klapt....
Klapt.....
Labai šlapiai lyja..
Klapt..klapt..klapt..
Fėjų sparnai sušlapo.
Ir mano angelas sargas permirkęs.
Bet juk buvau palikus orlaidę, galėjo net po mano kaldra sulindę šildytis, bet ne- išdidūs baisiai, atskiro pakvietimo laukė..
Klapt..klapt..klapt..
Žinau, kad tai ne šiltas vasaros lietutis, nuplaunantis prakaitą, nuovargį ir nuoskaudas..
Klapt..Klapt..Klapt..
Nors ašaros susilieja ir užsimaskuoja lietuje.. Klapt, pakukčt,klapt,pakukčt...
Nepyk, angele, užeik, žinau, kad nebepaskrendi, žinau, kad tu angelas, o ne vandens paukštis ir tavo sparnai sugeria vandenį, o kartais mano ašaras. Ateik- apkabinsiu, sušildysiu, išdžiovinsiu..
Kurjoziška, bet žmogus dažnai turi pasirūpinti savo angelu sargu. Tie nabagai nelabai susivokia žemiškam gyvenime. Tik neprižiūrėk- žiū jau laksto pusplikis po sniegą, o paskui slogos, temperatūros, neduokdie komplikacijos ir amen angelui sargui...
Reikia rūpintis, reikia...
Klapt...Klapt..Klapt..

Mante, ar tai Jūsų žodžiai? Reikia juk nutraukti tylą...

mano, Mantai.

Mante juk arteja buhalteriu diena, ruoskis sventei o negalvok apie lietu be to juk viskas taip zalia

Vat galvoju - ar žmogiškoji kantrybė turi kokias nors ribas?
Tokie neapibrėžti dalykai kaip laikas, protas, jausmas, netgi tam tikra erdvė - turi. O kantrybė? Ar čia kaip tame posakyje - kiekvienam duota tiek, kiek pavelka... Bet juk taip gali vilkti ir vilkti ir vilkti, ir staiga netyčia pastebėti, kad jau nebejauti naštos.
Tai gerai ar blogai?

Čia tik toks gyvenimo periodas- jį tik reikia išgyventi...
Tikriausiai gerą žodį seniai girdėjai...
Eik atostogų....
Arba prisigerk ir pasipasakok katinui...
Geriausiai, išjunk kompą, mesk tuos popierius ir varyk toli toli į užsienį pailsėti ...

...neturi ta erdvė ribų.Bent žmogaus protui neduota to suprasti...taip sako mano ribotas protas...o kai pradedi naštos nejausti,,reikia į laikrodį pažiūrėti ar ne laikas mesti ją šalin
Jeigu su našta ir dar iki pusės dviejų ...šakės...maniškė kantrybė būtų seniai pasibaigusi