Nežinau kaip aš mąstysiu po 5m ar net po metų, bet dabar aš noriu nepasenti, aš noriu būti vaikams įdomi, turėti savo gyvenimą ne tik jų. Viena dukra studijuoja (magistras), antra baigia vidurinę, o sūnelis jau 11-oje klasėje. Dabar pilni namai jų, nes vyriausioji įsigudrino studijuodama dieniniame Vilniuje, įsidarbinti dar Kėdainiuose, nes mes netoli jų gyvename. Man smagu, kai savaitgalį jie padeda tvarkyti namus, aplinką, o vakarais pas juos susirenka chebra. Sesuo mane gąsdina, kad blogai man bus kai jie išeis. O aš apie tai net negalvoju. Kai taip bus, tada ir matysiu. Tik žinau vieną, kad nenoriu tapti mama, kuri tik laukia vaikų, o jų sulaukusi verkia kaip jai buvo liūdna be jų. Aš esu labai laiminga, kad įsisukau į linijinius šokius, net pati organizuoju vakarėlius savo kaime... Ateinančią žiemą svajoju pradėti mokintis masažo paslapčių
Jau dabar vaikai žino, kad du vakarus mama užsiėmusi tik savimi
Taigi, visoms mamoms, o tuo pačiu ir sau , norisi palinkėti neužmiršti, kad mes turime gyventi savo gyvenimą, ne vaikų... mūsų gyvenimo jie negyvens, kaip ir mes negyvenome savo mamų gyvenimo. Tiesa, aš labai džiaugiuosi, kai paskambinu savo mamai, kuri gyvena Alytuje, o ji sako, kad yra užsiėmusi, nes eina aplankyti pažįstamus, eina pas proanūkius,rūpinasi gėlynėliu, kurį įsirengė prie namo , nes ne visada ji nori būti pas mane, norisi ir savo namučiuose pabūti...Aš labai didžiuojuosi savo mama, nes ji mus tikrai paleido, ji mūsų nevaržo...