Akimirka

Nežinau ar čia pataikiau,bet turiu prašymą,gal kas galit prabalsuoti už Nr.3 čia mano dukterėčia, www.londoniete.lt/zmones/mis-lietuvaite-jk-2010-dalyves , reikia šituo adresu, mislietuvaitejk2010@hotmail.co.uk nusiūsti Laišką su Nr. 3, Ačiū

whatson.delfi.lt/news/people/aditkovskyte-ir-pv...
man gražu

Nuostabu.
Jausminga. Šilta. Gilu.
Pats geriausias šou, kurį žiūrime kasmet.
Ir Povilas jame visuomet pasirodo puikiai. Jo šokiai labai subtilūs. Daug išraiškos.
Uch, laukia puikūs savaitgalio vakarai prie teliko iki Kalėdų :)

Patiko.
Suzaveta.

Pro šitą medį pravažiuoju 6 kartus per dieną.
Neišpasakyto grožio.
Šiandien stabtelėjau ir per automobilio langą nufotografavau. Aplink medžiai dar pakankamai žali. O šis (net nežinau koks jis) - visas geltonas geltonas, pasviręs virš kelio...
Ryt nufotografuosiu iš kitos pusės.....

Kažkur matyta sankryža...

Na taip, juk mes iš vieno rajono :)
Netoli Dovainonių :)

Aha, kažkada ten gyvenau.... Ir į mokyklą ėjau, čia, prie šitos sankryžos. Tokia nostalgija užėjo...

Gražu... Beje - sveikinu su rudenėlio pradžia Šiandien juk - lygiadienis. Lyg ir Bobų vasara trumpam bus užklydus...

(Elvusia, kai vėl fotkinsi, arčiau pritrauk - gal bus aiškiau, koks tai medis. Dabar man jis panašus į uosialapį klevą, bet neryšku, sunku įžiūrėt )

Na jau ką moka rusai tai moka šou pas juos visada aukštame lygyje

Nite, nuoroda neveikia...

O geras :)
Dabar čia neįgalieji dienas leidžia buvusioje mokykloje :)
Prieš keletą metų kasdien pas juos nuvažiuodavau :)

whatson.delfi.lt/news/people/aditkovskyte-ir-pv...

Ok, ryt ryte pasistengsiu. Bet vis labai skubu :)))
Reikia matyt, kai nutvieskia rytinė saulė, šis medis net spindi :)
Pakelia nuotaiką. Ir net niūrią dieną praskaidrina :)

Vieną kartą buvau ten pasiklydusi eidama iš Domantonių į Rumšiškes. Bet buvo visai nepikta. Kaip tik buvo ruduo, ir labai gražu...

Kokių Domantonių . DOVAINONIŲ

Susipantaliojau . Dovainonių-turi būti.

Nu va, o aš sėdžiu dabar, ir prisimenu, kaip fainai būdavo eit iš mokyklos, ypatingai žiemą, kai pilni grioviai sniego, o medžiai apšerkšniję.... Kol pareidavom, tai ojojoi... O koks kalniukas mokykloi buvo . Apledėjęs, ne vienas bernas nosį ten prasimušė.

Ėjau, ėjau.... Priėjau kažkokią sodybą kuri jau buvo to kelio pabaigoje ir ten radau palaidą piktą šunį... Pasiklausiau kur man eiti jei noriu į Rumšiškes, ir teko grįžti atgal... Tas šunėkas ilgai mane lodamas lydėjo .Tokia graži, saulėta buvo rudens diena...

Radom