Akimirka

taigi čia ne miške, o grynuose laukuose
ten reikėjo pelkę apeiti, tai va ir apėjom ratu

Ne tu viena, jei manęs kas paklaustų kurioj pusėj šiaurė, visada parodysiu į pietus. Mane nesunku ir "Akropolyje' paklaidinti

Tai kartu grybauti tikrai negalėtume

Kodėl??? labai gerai gautūsi. Gi Urtele visada parodo, kur pietūs o tada jau ir kitas šalis nesunku atsekti

Paklyst miške lengva,ypač jei nežinomas ir vienas vaikštai-gerai ,jei saulė šviečia-orientuojies-o jei debesuota,grybų yra eini ,renki sukies ir...nebežinai jau kur esi

Nemėgstu svetimuos miškuos grybaut, tada neaišku nei kur grybai auga, nei ką

A ką daryt, kai savų miškų greta nėr, o grybukų norisi?...

Na?

aš tai niekad į jokią saulę ir nežiūriu
paprasčiausiai nesusisuku o jeigu suskaus, tai atsilenkiu ir atsisuku atgal.
Nu nežinau kaip ten gaunasi, bet visada jaučiu, kurioj pusėj mašina. Ir išeinu (ir kitus išvedu) visada tiesiai ant mašinos durelių

o jeigu jau pasiklydote, tai reikia daryti taip, kaip čia parašyta:

KAIP ELGTIS, JEI PASIKLYDOTE MIŠKE

Iš pradžių reikėtų patikrinti ar jūs iš tiesų pasiklydote
Požymiai:
a) jūs esate vienas;
b) jūs esate miške;
c) ir aplinkui tyla;
Pabandykite įkąsti sau į ausį. jei pavyko, vadinasi jūs
miegate. Miegokite toliau.
jei nepavyko, pats metas imtis priemonių.

1. SUŠUKITE "AUUU"!
Įkvėpkite oro ir sušukite iš pradžių "Aaaa", o po to
"Uuuu". Būtų gerai prieš tai pasitreniruoti namie.
Geriausia - naktį ir tamsoje. Jei jūs gyvenate daugiabutyje,
treniruokitės tol, kol į sieną pradės belsti kaimynai -
tai reiškia, kad jūsų balsas girdimas jau pakankamai
toli. Jei jūs atsidurtumėte kambaryje minkštomis
sienomis ir grotomis ant langų, vadinasi, persitreniravote.
pailsėkite.

2. ĮLIPKITE Į EGLĘ
Jei nieko nematyti, vadinasi eglė per žema. Susiraskite kitą eglę.
Jei jūs negalite įlipti į eglę, spjaukite į visa tai.
Lipkite į beržą.

3. PABANDYKITE UŽKURTI LAUŽĄ.
Jei jūs persistengėte, palaukite kol miškas baigs degti,
kokiame griovyje su vandeniu ir tuo metu paskaitykite
kokį nors laikraštį. Jei vanduo griovyje užvirė, galite toliau
neskaityti. Jei atvažiavo gaisrininkai, susitaikykite su jais
ir toliau taip pat galite neskaityti.

4. NUSTATYKITE KRYPTIS.
Atsistokite veidu į šiaurę. Tuomet už jūsų bus pietųs,
dešnėje - rytai, kairėje - vakarai.

5. SAUGOKITĖS LOKIŲ.
Jei jūs sutikote lokį, paaiškinkite jam, kad nenorėjot valgyti
jo aviečių. Jei lokys nesupranta, paaiškinkite dar kartą
jam suprantama kalba. Jei lokiui suprantama kalba yra nesuprantama
jums - bėkite. Dabar bėkite greičiau. Kad teisingai pabėktumėte
nuo lokio, šis visuomet turi būti už jūsų ir po truputį
mažėti.

6. IEŠKOKITE ŽMONIŲ.
Jei jums pavyks sutikti žmonių, nieko, kas čia parašyta,
neskaitykite.

O kai pažiūri arčiau - tai panašiau į patį uosį. Jų sėklos skiriasi. Uosio - tokie tvarkingi lašiukai, nuotraukose tokias lyg ir matau. Klevo - kitokios. Bet panašiau į amerikinį uosį (įvežtas, natūraliai neauga). Nes mūsiškis paprastasis taip negeltonuoja, lapai kiek parudavę nukrenta.

Na, bet iš tiesų tas medis tiesiog šviečia

Anksti ryte buvo didžiulis rūkas, o medis visvien buvo gražus :)
O dabar, prieš kokią valandą pravažiavau - viena saulė šviečia danguje, kita - prie kelio :)
Gaila, kad tingėjau iš mašinos išlipti - būtų ryškesnė nuotrauka.
O dar telefonu, nelabai ir matosi visas grožis :)

Va į šitą man panašus:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Amerikinis_uosis

Aha, labai panašus :)

Nes mūsiškis uosis nebūna toks gražus. Jų lapai kiek apdžiūva (bet negelsta) ir skubiai nukrenta. O tas atvežtinis, parkams, galbūt ir pakelėms papuošti

Maniau, kad gyvenimo tikslas - pajusti laimę. Tariau sau: "Turiu daryti viską, kad jausčiausi laiminga, nesvarbu, kiek prireiktų pastangų. Turiu jausti džiaugsmą širdyje, laimę - šalia, taip galėsiu ir kitiems ją dalyti."
Gyvenimo paradoksas: kaip tik tą akimirką, kai apsisprendžiau visomis jėgomis siekti laimės, supratau, kad reikia visai ne to.
Pats gyvenimas - tai laimė. Laimė - tai galimybė gyventi. Laimė yra mumyse, nes mes gyvename.
Kad pasijustume laimingi, turime pamilti savo gyvenimą, įsimylėti jį tokį, koks yra šią akimirką.
Kai mūsų mylimas žmogus būna liūdnas, kai jam skaudu, kai jis kenčia - ar tuomet mažiau jį mylime? Tikrai ne - kaip tik tada norime būti su juo, išgyventi kartu sunkumus, padėti.
Taip yra ir su laime. Ji būna visokia, kartais gali atrodyti net ir nelaiminga.

Vilma Banytė

Laabai teisingi žodžiai...

Duokš kasas...
O kai pažiūri arčiau - tai panašiau į patį uosį.
visai nepanašus į tikrąjį uosį.Gerai rašai...Uosis lapus meta susiraukšlėjusius pusžalius su juodais pakraščiukais...visai be spalvos.
Tikrasis uosis nuo "emigrantų" skiriasi tuo, kad jo lapą sudaro daug daugiau lapiukų.Tą žinau nuo vaikystės.
Čia gali būti tik amerikoniškas uosis arba uosialapis klevas. Uosialapio lapą sudaro nedaug lapiukų ir be tvarkos....ant vieno vienaip ant kito kitaip, o amerikinio uosio paskaičiau wiki...po septynis. Čia matomai bus uosialapis klevas...labai jau kamienas jo "dešovas". Jokios būtinybės , o iškrypęs kaip koks defektyvinis stuburas...
Medis-šiukšlė...Ir šviečia taip pat gražiai, kaip pakelyje išmestas celofaninis pakelis nuo bulvių traškučių 'loys" ane ?

Na, imk tas kasas (Nors juk ir nerašiau, kad panašu į paprastąjį uosį Tuos tai aš jau labai gerai pažįstu. Ir šalia mano dabartinio namo auga, ir gimtinėj plento pakraštys jais apsodintas buvo).
Apie introdukuotus medžius nelabai daug išmanau... Bet nuotraukoje, mano nuomone, ne uosialapis klevas. Jo sėkliukės kitokios.
(Irgi gretimas sklypas su negyvenamu namu priaugęs jų, tikra šiukšlė... Lapų forma visai kitokia.)

viskas - ir maistas, ir kultūra, ir medžiai, kas tik iš Amerikos tai ir šiukšlės