Gal truputį ir perlenkiau, susimaišiau, mat vakar individas auklėjo, kad kašio pabaigos nesulauksim , kažkaip pirma mintis buvo, kad tu
Negi vėl reikės atsiprašinėt , vienai dienai jau būtų per daug.
Jis kartais - tartum žarija ant delno...
Prarast bijai - laikai lyg gyvybingą ugnį...
Taip degina!.. Numest? Priaugo!
Ir negali nusviest į užmaršties bedugnę...
O kartais - jis šiurkštus ir šaltas
It mūras, it akmuo ledinis,
Gūžies, slepies savy nuo jo - skausmingai balto,
Ar ieškai šilumos pavasarinės...
O būna, būna - jis čiobreliais taip pakvimpa
ir padvelkia Dangaus ramybe...
Ir supranti: ugnim, šalčiu, žiedais jis apipintas,
Jis - tas Gyvenimas čia, žemėje, užklydęs!..
* * *
Gyvenimu... Ką pavadint galiu Gyvenimu?
Yzopo - meilės žydinčios šakelės tyrą dvelksmą?
Vienatvės palaimingą tylą? Nerimą?
Erškėtrožės dyglius?.. Ar kasdienybės gelsvę?
Nežemiškai pakvipusį atolą ir saulėtekius,
Ir Kristaus atneštą ramybės džiaugsmą?
Malonę Jo? Nelengvą dirvą ariamą?
Ugnelę židinio namų - sušildantį gerumo jausmą?..
Ir visa, kas Gyvenimo delnuos, aš vadinu gyvenimu.
Nėra dyvų, kai nuo persidirbimo ar šiap nuo nuotaikos pradeda važiuoti stogas. Juk ne visuomet spėsi, žmogus, susirasti "durnyno" temą ir ten išsilieti. Jei jau pasipainiojo kokis "kolega" su geru posakiu, tai ir atsakymą duodi toje pačioje temoje. Ir nėra čia kam dėl ko nors pykti. Reikia kartais ir pasijuokti beieškant info.
Samajana rašė: Jei tu tai pastebėjom ? Ko nesigiri kur buvai...kur plaukei? Aš jau pasiruošiau pavydėti
Ne aš, ne aš - aš ir dingus iš čia niekur nebuvau Mano žaisliukai tebėra vietoj...
Pavydėk, pavydėk, Samajana, parodysiu bures, kai nuleisiu. Man Dalia liepė jas vis dar laikyt pakeltas
O nuo kada Akimirkos temoje buvo diskusinama apie PVM, ir kitus keiksmažodžius???? Tai Akimirka, ji visokia.... Dabar pvz. aš ašaroju- krepšininkai grįžo. Mano pana išvažiavo pasitikt, man vėl nervai. Kaip grįž?