Akimirka

Loreta, kiek sveria?

virš 5,6 kg

Kotletukus darysi? su razinom ir citrina?
Nors su tumbačka atlėkčiau...

oho kokie laimikiai

Ui ne, gaila į kotletukus, iškepsiu ir patroškinsiu.

Nemeluok. Sakai teisybę greit...
Labai jau į maniškę panaši...
Nuo manęs paspausk ranką jam
Sakyk ..." visi sveikina tave...ir labai didžiuojasi tavimi "

Samajana, nemeluoju, garbės žodis
Paspausiu jam ranką nuo tavęs, ir pasakysiu, kad šįkart jis labiau pagarsino LT už Samajaną

...ko jisai asmeniškai kategoriškai nenori pripažint

Aš tai į "kojas dėčiau" nuo šitos gražuolės. Jai reikėtų tik išsižioti - ir manęs nėr....

Sakoma kuo didesnė lydeka tuo ji neskanesnė..

...nu taip. Didelės rūgšios ...

Vagimas visais laikais vadintas vagimu....ir jokia santvarka to nepakeis. Tik norint pasiteisinti prieš save, iškraipyti terminai, o BUVO žmonių, kurie ir CCCP laikais išliko dori. Mano močiutė ne vietoje padėtą daiktą liepdavo nunešti ir kuo akivaizdesnėje vietoje padėti, kad kas pametė galėtų susirasti. Šiukštu bau negalima imti svetimo- ir neėmėm. Ir dabar neturiu tokio polinkio, ir vaikus taip mokinu: svetimo obuolio be kaimyno leidimo- negalima, nors soduode gyvename ir jie pūva žolėse....o mūsų dar neprinokę, bet - nevalia...

Sveikinu, Samajana, su laimikiu
jei bus rūgšti lydekaitė, tai karčiąja užgerk ir nesijaus :)

Pamokslas apie gyvenimą...

Sekmadienio popietę paskambinęs bičiulis pakvietė drauge nueiti į
mišias Bernardinų bažnyčioje. Pasakiau, kad labai norėčiau, tačiau
mandagiai atsisakiau. Mat visas buvau paskendęs rūpesčiuose, neturėjau
laiko, skubėjau...

Kitas bičiulis paprašė paslaugos -
tik kelias valandas pabūti drauge. Mat norėjo pasitarti. O
greičiausiai - tik išsikalbėti apie tai, kas skauda, kas temdo akis,
tik pajusti palaikymą, draugišką žvilgsnį... Pasakiau jam - be abejo,
tam ir egzistuoja draugai, tačiau paprašiau tą pokalbį nukelti kelioms
savaitėlėms - mat velniškai kažkur skubėjau, buvau užguitas
neatidėliojamų darbų.

Eidamas į darbą stabtelėjau prie geltonai - it Vincento van Gogo
paveikslai - rėkiančio klevo, beriančio savo lapus su kiekvienu vėjo
gūsiu... Labai, labai norėjau sustoti po tuo auksu besitaškančiu
medžiu. Žiūrėti į jį, kol nebeliks nė vieno lapo ant šakų, drauge su
kiekvienu nukrentančiu vis ką nors prisiminti, ištraukti iš
nebūties... Tik štai atsidusęs nusigręžiau ir, paspartinęs žingsnį,
nukulniavau tolyn - ilgiau stoviniuoti prie medžio tiesiog negalėjau
sau leisti, nežmoniškai skubėjau, pirmyn it botagai ginė pareigos...


Nuo byrančių klevo lapų, nuo bičiulių šilumos, pats nuo savęs toldamas
dar pagalvojau - o ar lauks jie, kol rasiu jiems laiko, ar įstengsiu
suvokti, kad pas juos - ne nuo jų verta eiti?

Medis išbarstys savo auksą ir be manęs. Ir be manęs draugas sugebės
išsilaižyti žaizdas. Dievas ir be manęs ras su kuo švęsti duonos ir
vyno stebuklą. Ir supras, nė vienas nekaltins, kad nebuvau šalia.

Tik štai, jei kada nors, visų šio pasaulio greitkelių pabaigoje kas
nors paklaus, ką veikiau, kam atidaviau visą savo gyvenimą, atsakymas
tebus juokingai, o drauge ir graudžiai apgailėtinas: "Skubėjau"...

--

Labas rytas.
Gražiai pasakyta. Tikra tiesa. Nerandame laiko nei sau nei aplinkiniams. Nėra laiko nei žmogiškam nuoširdžiam bendravimui. Paprastų žodžių leksikone nebeliko, vien profesionalumas, funkcionalumas, lojalumas... Jei nėra jokio darbinio reikalo tai net ir draugams neskambini... Baisu. Kur mes lekiame, kur nulėksime ?

Su kuo ten leki ? Jo paklausk...
Ir išvis...kas čia neseniai teisingai pasakė?..Vieni viską žino, bet tyli. Kiti ne - bet apie tai nors pakalba
Jau ir tautosaka formuojasi...
"...vyras grįžta po trijų dienų gėrimo, ir žmona jį auklėja:
- Neturiu supratimo, kaip tu nesustodamas gali tiek laiko gerti ir nemiršti.
Į ką vyras atsako:
- Kiek kartų aš tau galu sakyti. Nekišk nosies į reikalus, apie kuriuos neturi supratimo
Laikykis griežto maršruto...Nuo lovos prie kriauklės, iš ten prie viryklės...su šluota dar prasisukai aplink ir vėl atgal prie lovos. Vsio. Viskas aišku kaip dieną...
Prisigalvojat visokių ..."gyvent verta tik keliant beribius..." tai ir kalba apie jus, kad mol, nežinot ko norit.

o čia tokių irgi yra?

Man irgi įdomu. Irgi pačiam nedaeina.
Tai remiuosi Tolstojaus Bairono ar Šekspyro pastebėjimais...
Gal ir teisūs jie

"Kai raukšlėse tau bus jaunystė dingus
Ir penkiasdešimt rūškanų žiemų
Prislėgs pečius tau, - kam bus įdomu
Žiūrėt į grožio skarmalus niekingus?"


Kol dar jaunystė raukšlėse nedingus tai ir sėdi..."gyvenimo šventėje". Man taip atrodo...Paskiau kojines eis anūkėms megst.

Nežiūrėkite į viską taip rimtai. Atsipalaiduokite.

Kadangi pas žmogų su potencija jau ne kas, tai jis kitų iškoneveikimą vartoja kaip afrodiziaką.