Akimirka

Linda6 - viesai, ar asmeniskai?

Žinoma, kad visoms.Čia juk moterų karalystė, o Kelias bus karalius.

Na gerai. Jau didesnes meiles, kaip siame mano eilerastuke tai ir buti negali!

Myliu Tave kaip vėjas myli pievą,
myliu Tave kaip debesį dangus,
myliu Tave kaip beržas myli ievą
esi Žmogus be galo man brangus.

Myliu Tave kaip gėlės myli šviesą,
myliu Tave kaip paukštis myli skrydį,
myliu Tave kaip žodis myli tiesą,
esi Žmogus, užvaldęs mano širdį...

Myliu Tave kaip jūra myli krantą,
myliu Tave kaip žodis myli tylą,
myliu Tave ir lai visi supranta -
esi Žmogus, kurį be galo myliu...

Labai šilta. Įtariu, parašei žmonai.
Bet mes, moterys, egoistės - prisiskirsim kiekviena sau

Ten dar tokį apie vandens lašus turi....
Kai lietūs tavo veidą....

Oho kiek meilės vienam eilėraštuke... Jetau, jei man kas tokį sukurtų, gal išprotėčiau nors greičiau nepatikėčiau kad tai tiesa.
Ar dažnai savo eiles dovanojate kam nors ? O gal išvis nedovanojate ?
Gal galvojate sudėti į knygą savo kūrybą ? Čia jau "lenda" į dienos šviesą mano darbo specifika.
Spausdiname tokias eiles kartais, kad su jūsiškėmis nėra ko lyginti. Ten būna "ką matau tą dainuoju, nesvarbu kad nesirimuoja..." , bet žmonės spausdinasi savo knygeles. Ir , paradoksas, jei ateina žmogus kurio kūryba yra šio to verta, dažnai būna labai kuklus ir net nerdįsta kelti į dienos šviesą savo darbo... Tenka ilgai, ilgai įkalbinėti...

Nu nieko sau, Kelias :)
Kaip drįsote iki šiol tylėti?
Mes čia skaitome įvairias eiles, o jūs, pasislėpęs, tyliai mėgaujatės savosiomis vienas.
Bravo :)

Loreta - atspejai

Va sita tai galit prisiskirti sau.

Kiek man čia moterų patinka –
Net svaigsta man plika galva!
Viena graži, kita protinga,
O ši net du gi viename!
Ir ima graužti kirmėliukas –
Gal paskubėjau, kad vedžiau...
Loreta, Laisvė ir Daliux...
O kiek vardų dar nekliudžiau!
Ulita, Briga, Ruta, Liuka...
Oi, Elai – kurgi tu neši?!
-„Sorokoliubnikas“ gi tu! –
Ištars liūdnai Linda_šeši.
O sielos išdavikai pirštai
Vis šoka polką klaviatūroj.
Nekreipia dėmesio, kad širsta
Ištikimybiška natūra...

Jei tvirtai pasakytu, tai patiketum. :)
Nededu niekur. Siek tiek klajoja po interneto platybes :)

Elvusia - gal as egoistas, kad megaujuosui vienas.
Aciu!

Visi, be išimties, esame egoistai.
Vieni daugiau, kiti - mažiau.

Šiaip man patinka eilės, net ne eilės. Minčių kratinys.
Būna įdomu skaityti ir analizuoti...

O jūsų eilės tokios paprastos, bet labai šiltos.

Čia taip eksprontu? nuostabu

Kažkaip prisiminiau vieną a.a. brolio man parašytą trumpą juokingą eilėraštuką Žodžiu kai buvom vaikai mane vadindavo Virga spirga. Tai randu kartą tokias eiles:

Aš iškepiau spirgą lankoj,
Ir suvalgiau jį gamtoj,
O jis buvo toks skanus,
Aš suvalgiau jį ir sakau,
Kad spirgų būtų dar daugiau..

O ko cia laukti?! Jei jau mergaites meiles panoro, tai laukti negalima!
Muza uz karciu ir pirmyn!

Sutinku! Myleti tikrai ne nuodeme, o Dievo dovana!

Kelias- o jūs amžinai įsimylėjęs ? Ar tos eilės žmonai rašytos anksčiau ?

O ar gali buti kitaip?!
"Zit bez liubvi, konecno, mozno,
no kak na svete bez liubvi prozit?"
Ir anksciau rasytos, ir paskui, ir dabar. :)

Apdovanojo jus Dievulis laime mylėti. Linkiu susikaupti, ir išleisti savo kūrybos knygelę. Gerai, žinoma, kad ir internete klajoja jūsų gražios mintys. Bet beklajodamos jos vis už kažko užkliūva, kažkas jas "pagražina" pagal savo skonį ir jos tampa jau lyg jūsų, lyg ir nebe... O knygelė liktų vaikams, anūkams, proanūkiams. Kurie pasididžiuodami galėtų pareikšti kad tai parašė jų tėtis, senelis, prosenelis ar dėdė.

Ar tai iš Adomo Mickevičiaus kūrybos ?