Samajana rašė:
prosas rašė: Kažko abejoju, ar bus didelis noras tai daryti, net jei tai ir protinga :)
Nesu aš cunamių specialistas...bet knygą apie tai kažkada skaičiau."Horizontai" serija tokia buvo apie keliones, neprisimenu tik pavadinimo. Žinau , kad prancūzo rašyta ir kad apie indonezijos salas. Tie prancūzai gyveno tarp vietinių aborigenų tirdami jų buitį ir užrašinėdami viską ką tie pasakoja. Buvo net tokių kurie prisiminė žmogienos ragavę...
Tai pasak aborigenų...jei jau pradėdavo drebėti žemė jie žinodavo, kad bus ir cunamis. Sala nedidelė tai išsigelbėti būdavo tik du keliai...arba lipti aukščiausion palmėn ir tikėtis, kad banga jos nenulauš arba tupinčio ten nenupurtys arba išplaukti su valtimi į atvirą jūrą. Antras varijantas buvo minimas , kaip garantuotas. Su valtimi pastebiu...o ne su laivu. Matei kokie jie stabilūs...net per bangolaužį versdamiesi neapsiverčia. Tos knygos skaitymą priverstinai įtraukčiau į japonų pradinio mokslo programą ir reikalas būtų išspręstas
Samajana, japonai ne tokie kvaili......Jei tai būtų tik cunamis be žemės drebėjimo, tai jie būtų taip darę. O dabar įsivaizduoji, kad viskas sugriauta, žmonės panikoje, visa informavimo sistema sugriauta..... Keliai sugriauti... Kaip jiems reikėjo evakuotis? Juk evakuacija į kalnus arba į jūrą (tai tiesa, kad su valtimi išplaukus toli į jūra, yra galimybė likti gyvam) užima labai daug laiko.
Lengva sakyti, kai esi toli.... atrodo žinai n būdų, kaip išsigelbėti.... Bet paprasčiausiai išsigelbėti nebuvo kada ir kur galimybių.
news.nationalgeographic.com/news/2011/03/pictures/110311-t...
Pažiūrėk čia ir pasakyk, kad degant namams, sugriuvus namams, kai panikuoji dėl artimųjų, dėl savę, tu sugebėtum ropštis į kalnus ar plaukti į jūra ir tai padarytum po 15 min. nuo drebėjimo, nes atsiminkime, kad cunamis buvo po 30 min.