Akimirka

Ar esate netekę paties brangiausio ir mylimiausio draugo?

Byla, iškarto pasakau, kad tai ne asmeniškai Jums, bet visas dialogas man priminė draugės žodžius.

Yra savanaudžiai žmonės - emocijų žudikai. Jei džiaugiesi, tai jie sako, kad nėra čia ko džiaugtis. Jei liūdi, tai menkina tavo liūdesį.

Netektis gali būti ir nebūtinai kai žmogus miršta. tiesiog žmogus nusisuka. tai irgi panašu į praradimą . Tik ne taip skaudu.

P.S. - norint netekti brangiausio ir mylimiausio draugo reikia jį visų pirma turėti. Daug kas turi draugus... bet ar jie TIKRIEJI draugai ?

Ir ką ? Ką bendro tai turi su kažkokios (tegul ir labai garsios) aktorės mirtimi ?
Man nusibodo farsas : ach šuniukas mirė ( vietoj to kad pasakytų tiesiai-nugaišo) , ach kažkoks amerikonas kažkur mirė, ach ... ach... Ir per visą šitą didelį aikčiojimą nematome kas darosi mūsų pačių panosėje...
O JŪS emocijų nežudote su savo ach...ach...

ta aktorė galbūt kažkam buvo pati geriausia ir mylimiausia ir TIKRA draugė...
o galbūt Lindos6 klausimas buvo tiesiog nauja potėmė šioje temoje.

Gal tu ir teisus. Einu iš čia, kol dar manęs nenukryžiavo...

O kas sako, kad reikia dūsaut, draskytis ir verkt? Aš kuo puikiausiai suprantu, kad išėjimas seno žmogaus nėra tragedija, bet, kad negaila... Man asmeniškai gaila, ir šios aktorės tikrai gaila, nes ji buvo nuostabi moteris ir padarė daug gero. Senas žmogus ne daržovė ir ne našta visuomenei, kaip kažkas įsivaizduoja, tai žmogus, su jausmais, svajonėmis , gerais darbais ir begaline išmintimi. Ir kada atėjo laikas sprendžia Dievas.
Ir dar. Nereikia čia apie kapinių lankymus. Aš savo a.a.tėtį mylėjau ir gyvą, ir dabar į kapines einu visai ne darželio sodinti. Kodėl man to reikia, net nesiruošiu teisintis ar aiškintis.
O savižudybė. Sukrėtė jauno žmogaus toks poelgis. O daugiau... Į žmogaus dūšią neįlisi , bet tai tam tikra egoizmo išraiška. Ir baikit kaltinti čia tą pirmą žmoną, niekas nežino, kaip ten buvo iš tikro. Ir vaikas, kurio nematė, ne pasiteisinimas, vieno nematė, o kitas liko kūdikis visai. Irgi užaugs be tėtės. Ai, ką aš čia.
Colop, taip, neįmanoma įsijausti į visas bėdas pasaulyje, nes išprotėsi. Bet būna atveju, kai įsijauti, ir tai jau ne vien statistika.

Aš ir :) lekiu į kitą palatą, kol neužvertė manęs gyvo gėlėmis :)

www.lrytas.lt/-13008843261300398832-kaune-%C...
Kaip baisu, net į paskutinę kelionę nemokam žmogaus tyliai ir deramai išlydėti.

Galiu tik vieną pasakyti,kad tas, kas pergyvena dėl nugaišusio kačiuko ar šuniuko, kas moka prisiminti , kad ir kažkokį jam kažkuo užkliuvusį amerikoną, kiną, vokietį ar etc. , tikrai mato tai, kas vyksta jo panosėje. Tai faktas.
Cinizmas ir abejingumas kaip tik trykšta iš kitos pusės.

Ne, Jūsų emocijų nežudau.Tiesiog uždaviau tokį klausimą.

Nu jo....

Linuske, o Jūs neteiskite.!
Galbūt paties A.D. testamente buvo įrašytas toks noras. Mes ne Aurimas - mes nežinome visko. Nes tai ne mūsų gyvenimas.
Viską žino tik A.D.

Baisu ne tai.
Tai - žmogiškos emocijos... Žmogiška pykti, žmogiška gedėti, ieškoti priežasčių, kažką kaltinti, kai įvyksta nepataisoma. Netgi nesusivaldyti....
Baisu tai, kad purviasklaida tai eskaluoja. Skaitydavau kažkada Lietuvos rytą. Dabar gi jis patapo eiline geltonąja spauda. Keleri metai perskaitau tik antraštes. To pakanka....
Kaip ir mūsų forume yra žmonių, mėgstančių pasitaškyti tulžimi, taip ir mūsų spaudai patinka pritaškyti purvo....
Nemokame būti orūs....

Gal aš pateiksiu visai ne į temą pavyzdį. Bet mane jaunystėje sukrėtė atsitikimas, susijęs su A.Mironovo mirtimi. Tuo metu jų teatras gastroliavo tuomečiame Pabaltyjyje, tai yra pas mus. Buvo spektakliai Vilniuje, po to Rygoje, ir tada berods turėjo būti Šiauliuose. Rygoje jis mirė. Šiauliečiai (gal klystu) negrąžino nei vieno bilieto, nors turėjo tokią galimybę. Atsidėkojant A.Mironovo draugai suruošė pasirodyma ar tai prisiminimų vakarą, jau neatmenu, kur galiojo tie bilietai. Salė buvo pilna. Tai meilė ir pagarba žmogui, kurio tikrai niekas asmeniškai nepažinojo, bet mylėjo.

Savo mintis -geltonajai spaudai, arba tiems klounams, kurie per LNK kukaduoja.

Nemokame. O apie žinaisklaidą patylėsiu, LR ypač. Jos pas mus nėra. Visam pasaulyje "geltonoji" atskirta nuo tikrosios, pas mus ne. Nors tiksliau pas mus tikrosios nebeliko.

Nepažinojau Aurimo Dautarto asmeniškai. Tik esu jau susidūrusi su vyrais, kuriems buvusios žmonos neleidžia matytis su vaikais. Ir manau, kad be pagrindo tokie dalykai nebūna daromi. Dėl to būtų labai gerai susilaikyti nuo bet kokių vertinimų ir kaltųjų paieškų, kol nėra aiškumo. Neverta skaudinti greičiausiai visiškai niekuo dėtų žmonių.

:(

Galbūt ir buvo noras įrašytas žmoną iš laidotuvių išvaryti... O aš ir neteisiu, tik kitaip suprantu žmogaus palydėjimą į paskutinę kelionę, žiniasklaidą taip pat turėjau omenyje, tik tiek...