Akimirka

Linuske, nesiteisink. Tavo emocijos , perskaičius, visai normalios. Vat būtent, kokia ten kieno valia, kokie santykiai, absoliučiai ne mūsų reikalas (nors laidotuvės, mano nuomonė, ne vieta santykių aiškinimuisi, net keista, kad dar turi laiko tarp gedėjimo), bet mes ir neturėjome to žinoti. O žiniasklaidai gardus kasnelis, va koks straipsniūkštis išėjo.

Labai gaila mamos...
Praėjo metai, kai mano labai geros pažįstamos sūnus išėjo taip pat kaip A. D.
Dieve mano, koks skausmas, koks kaltės jausmas liko mamos širdyje.
Jau nebeliko žodžių, kuriais galėtume ją paguosti. Tik žinau, kad kai ji ateina pas mane (o ateina labai dažnai), galiu apsikabinti ir patylėti.
Taip patylim mudvi, palinguojam, padūsaujam....
Širdis plyšta, matant jos tylią raudą.....

Klausykit ar dar bus tas konkursas, kur renkami keisčiausi leidžiami atskaitymai?

Ir ką pasiūlytumėte

Yra pas mane tokia sąskaita faktūra Jeigu išduosiu - nusavinsit mano mintį ir susigrobsit prizus

Prizai prie manęs nelimpa :)))
Loterijoje PIKTYBIŠKAI neišlošiu.
Na gal kokių pora kartų po 3 litus.
Kartą jaunystėje turėjau 100 DOSAF'o bilietų.
Nelaimėjau anei rublio.
Kadaise net skrydį oro balionu buvau kaip ir išlošusi, o ir tas kažkur "išdingojo" ir prizo negavau.
Taigi..čia aš ne konkurentė :)))

Tikiu Jumis. Bet be Jūsų čia daugiau žmonių sėdi, jiems gali pasisekti Galiu į privatą parašyt

Reik prašyt Loreta, Tomukas, ar Artas71, kad tokį konkursą paskelbtų.
Būtų išties įdomu :))

Savižudis- tai visiškas maumas kvadratu.
Jei turėčiau galimybę, su mielu noru juos prikelčiau, išdaužyčiaus nukį ir vėl pasmaugčiau.
Tai tiesiog tokio lygio egoistai, kad sunku ir apsakyti.
Nors visi jie kuo puikiausiai žino, kad išeidami suteiks skausmo ir rūpesčių ne vienai dešimčiai žmonių.

Dabar apie Dautartą.
Spaudoje vis dėl to praslydo info, kad jis mušė savo žmoną.
Vadinasi, buvo tikrai nešventas.
Ir kaip teko girdėti, tai tik žiedeliai.
Vadinasi dar vienas žvaigždžių liga sergantis maumas.
Gaila tik tėvų ir dukrelės.

O tie artimieji ir aplinkiniai ne egoistai? Jeigu tau blogai, prašai pagalbos iš aplinkinių, kurie tikrai galėtų tau pagelbėti ir nepagelbėja?
Arba artimieji, kurie amžinai kalba tik apie savo problemas, nurodinėja kaip tau gyventi ir net nepagalvoja, kad kitam gali būti sunkiau? Jie irgi ne egoistai?

paprastai kurie kariasi nekalba apie tai ir pagalbos neprašo

O be to žmonės yra egoistai net eidami į laidotuves. Jie verkia ne todėl, kad jiems gaila žmogaus. Jie verkia, nes galvoja: "aaaaaaa ir kaip AŠ dabar gyvensiu be jo, ką MAN reikės daryti, kaip MAN nekaltinti savęs, galėjau AŠ dažniau su juo susitikti, galėjau AŠ daugiau jam padėti" ir t.t.

Nereikia spręsti pagal save apie visus žmones. Tikrai ne visi tokie...

Pasirašau po kiekvienu tavo žodžiu... Nebent išimtį galėtų padaryti nepagydoma sunki liga...

Ir dar prie to pačio. Pats esat egoistas jeigu Jums reikia, kad artimas žmogus gyventų vien tam, kad nesukeltų Jums skausmo ir rūpesčių, jam mirus. Juk jo problemos ir dvasinis, o gal ir fizinis skausmas (kuris didesnis nei nusižudant), Jums nesvarbus.
Kai kuriose kultūrose laidotuvės švenčiamos, o ne gedimos. Nes tos kultūros supranta, kad mirusysis išėjo į geresnį gyvenimą anapus.

ir aš prisidedu, manau taip pat

[quote=Laceratia][/quote]
Kaip baisiai esate neteisi, Laceratia...
Gal esate dar labai jauna?
Absoliuti nesąmonė, atsiprašau, tokie tvirtinimai: "jie verkia ne todėl, kad jiems gaila žmogaus. Jie verkia, nes galvoja: "aaaaaaa ir kaip AŠ dabar gyvensiu be jo, ką MAN reikės daryti, kaip MAN nekaltinti savęs, galėjau AŠ dažniau su juo susitikti, galėjau AŠ daugiau jam padėti" ir t.t. "
Arba "Pats esat egoistas jeigu Jums reikia, kad artimas žmogus gyventų vien tam, kad nesukeltų Jums skausmo ir rūpesčių, jam mirus."
Viena, Individas to nesakė.
Antra... ai, nesinori ir ginčytis...
Ko gero, dar nieko iš artimųjų nelaidojot?

Žinai, galėčiau su tavim sutikt, bet... gal kažkas tą daro, norėdami kažkam "įkąsti", "įskaudinti', įrodyti, kad jis gali tai padaryti, tiesiog iš kvailystės. Bet jų mažuma. Didžioji dalis, visgi manau tą daro, nerasdami išeities, jie neturi artimo, bičiulio ar kito sielos draugo. Jie stengiasi užmaskuoti savo skausmą, bėdą, neviltį įvairiais būdais. Ir tik labai artimas, akylas žmogus gali pamatyti ir išgirsti jo širdies balsą, gaila, bet kartais net mamai tai neduota .

O Jūs ko gero nebuvote privestas prie savižudybės ribos?

Nebuvau. Ne taip lengva su manim susidoroti, nors mačiau ir buvau tokiose situacijose, apie kurias gal ne visi ir skaitė.
Bet aš kritikuoju ir smerkiu jūsų teiginius visai ne apie savižudybę - paskaitykite.