Akimirka

Kol kas neranda darbo. Gal ne labai ir ieško. Nes dar renkasi kur siųs CV, kur nesiųs... Mano nuomonė tokia : eini ten kur priima, ir dirbdamas žmoguti, ieškaisi kur tu norėtum dirbti.

Ir mano tokia pat. Jeigu su bakalauru tu niekam nereikalingas, jau esi didelis ir turi pats suvokti , kad tiek pat būsi reikalingas ir su magistru. Jeigu man šiandien reiktų duoti pinigų vaiko magistrui, aš neduočiau, ir ne todėl , kad neturiu, bet todėl, kad nenorėčiau duoti. Bakalauro studijoms taip, nėra pasirinkimo- ne visi gali įstoti, kad ir į tas pačias kolegijas nemokamai.

ir aš taip manau, kad į pirmus mokslus privalu tėvams išleisti, nesvarbu kur ar į profesinę mokyklą ar į kolegiją ar į universitetą. o toliau jei nori mokytis tegul užsidirba vaikas pats, aišku, kažkiek galima padėt. be to, manau visai nereikia skubėti su tuo magistru, po bakalauro manau reiktų šiek tiek palaukti ir tik tada stoti į magistrą.

pirkau kaspino, tai dariau didelių ne, tik mažiukus

Tą patį pasakiau savo merginai. Neišgirdo. Nuskambėjo atsakymas :" Jei to nepadarysiu dabar-nepadarysiu niekada". Tada paraidžiui paaiškinau : kažkiek padėsiu, bet už tavo studijas nemokėsiu nei cento. Štai ir viskas.
Nematau prasmės mokėti beveik 20 kilolitų kad atsidurtum bedarbių gretose. Užmuškit-nematau.

Labai teisingai pasakė.
Paskui išteka, apsivaikuoja ir baigiasi mokslai.
Na, kadangi mano panelė magistrą studijavo nemokamai, man nebuvo taip skausminga ją išlaikyti.
Bet tikrai, kaip tik raginau, neieškoti darbo. O mokytis ir dar pagyventi dėl savęs.
Todėl pilnai išlaikiau ją (buto nuoma, maistas, kišenpinigiai, bouligo treniruotės ir visa ko reikia, įskaitant kamuolių pirkimą).
Mano nuomonė tokia: jei jau pasigimdžiau vaiką, ir jis nori mokytis, mano pareiga suteikti vaikui sąlygas.
O ne numesti vaiką: mokykis, dirbk, užsidirbk.
Spės, užsidirbs.

nesutinku Elvusia visiškai nesutinku, dabar tau jau reiktų gyventi sau o ne dėl vaikų kada tą žadi daryti? o magistro jei tikrai jo reiks jį pabaigs. aš planuoju tą daryti po kelių metų. niekur nepabėgs tie mokslai, o jei jo nepabaigi tai reiškiasi niekam jo ir nereikėjo.

Nu jūs pažiūrėkit, vyras tik koją susilaužė, o ji jau vieniša motina skelbiasi

Na, tai tik mano nuomonė.
Vaikus auginame ne tam, kad jiems susidūrus su pirmomis kliūtimis, paliktume juos ant ledo.
Baigė magistrą. pasiūliau doktorantūrą. Pasakiau - mokysies, finansuosiu.
Sako, ne, noriu pailsėti. Valio. Ilsėkis.
Tėvų pareiga padėti vaikams įsitvirtinti.
Mano supratimas toks. Niekas jo nepakeis.
Priedo, jau ir nereikia jo keiti. Mano junėlė, pasiekė ką norėjo. Dabar, jei veikams nereiks pagalbos, pagyvensiu dėl savęs. Jei reiks - dar dėl vaikų
Man nesunku, nes apart jų, daugiau nieko brangesnio neturiu ir neturiu dėl ko stengtis :)

P.s. Nežinau, kaip aš jausčiausi, jei mano vaikas, naktimis dirbtų, dienomis mokytųsi. Ar atvirkščiai. Tegul pagyvena, tegul pasimoko, tegul pasiautėja.

aš ir nesakau palikt likimo valiai

Na matai, tokia jau pas mane situacija, kad šeimos finansai - mano rūpestis. Bet apie tai nesiplėsiu.
Todėl labai atsakingai galiu pareikšti: taip, išlaikiau. Ir, jei reiks - dar padėsiu :)

Mūsų Prosas ne tik tax'e dalyvauja bet dar ir delfio komentaruose reiškiasi
www.delfi.lt/news/balsuok2012/naujienos/bro...

Ne visų galimybės vienodos. Jei visą savo gyvenimą viską kišiu į vaikus-ką iki šiol sėkmingai dariau, ir toliau gyvensiu gatvėje... O jau įkopus į penktą dešimtį mergina... Gal jau man reikėtų ir apie save pradėti galvoti... Bet žinau kad jei matysiu kad nieko vaikui nesigauna, nepaliksiu aš jos savieigai... Gal prabangesniuose senelių namuose senatvėje patalpins...

Reikia vaikus mylėti ir padėti, juk tai pats didžiausias turtas, o senatvėj, neapsimoka vaikų apkrauti savo senatvės demensijomis, juk jie jau turi savo vaikus, ir taip kuo rūpintis

Taip. Reikia sukišti viską į vaikus ir lai veža rogutėmis į mišką....Kad tik jiems būtų geriau.

aha, su tokiu požiūriu paskui sėkmingai užkraus ir anūkus, o jais reikia tik pasidžiaugt bet ne auginti tik gaila kad kaip visada būna išimčių ir kitokių gyvenimo situacijų nei mes norime

Aukštasis išsilavinimas tapo visuotiniu reiškiniu. Nebeliko prestižo. Kepa nereikalingus net ne specialistus o "išsilavinusius žmones" už labai padorias pinigų sumas. Gal aš visai durna, nes nebesuprantu nieko šioje vietoje. Bet siutas jama ! Nuo to šalies ekonomika tikrai nepakils. Ir į senatvę reikės važiuoti kur nors į pasaulį uždarbiauti... Tiesą sakant, jau dabar reikia...

gaila, bet ne visada pasiteisina, bet turbūt dažniausiai tėvai patys kalti ir būna

O įdomu kas kaltas, jei pirmiausia ne tėvai, kurie skiepija vaikui nuo pirmos klasės, kad turi baigti universitetą, nes kitaip eis gatvių šluoti, o su diplomu, tai tik balta duoną valgys. Jei pasikeistų šeimose padėtis, pasikeistų ir visuomenės požiūris. Nes viskas čia ir prasideda.
Būtų mano valia, tai aš stengčiausi išaukštinti profesines mokyklas ir daugiau lėšų jam skirti. Geras amatininkas visada turės daug darbo ir daug pinigų. Juk taip sunku rasti gerą siuvėją, gerą automechaniką, elektriką, mūrininką.... o netikusių vadybininkų ir finansininkų pilni kampai.

Iki paauglystės mes galim "investuoti", įsivaizduodami, kad kažką "formuojame", vėliau gi mums tik pateikiami pasiūlymai ir tada jau tik sprendi verta investuoti ar ne, o kartais rizikuoji ir investuoji į tai kuo tiki tavo vaikas. Asmeniškai aš į tokią investiciją paskutinių kelnių neatiduočiau ir puikiai suprantu Bylos poziciją: jei jau tas magistras dukrai toks reikalingas, žinodama šeimos materialines galimybes galėjo pasitempti, kad nemokamą vietą gauti.
Beje, už savo mokslus pati susimokėjau ir niekad man ir į galvą neatėjo, tiesą sakant, kad turėtų būti kitaip.