Akimirka

Tu man pasakyk kam ant mašinytės reikalinga gėlytė arba išvis moters papuošalai kam? Juk dėmesiui atkreipti...
Tau dėmesį rodo, o tu pyksti Turėtum pykti jei viso to nebūtų...
Aš įsivaizduoju, kad ir papuošalu ar kokiu tai aksesuaru ryškesniu moteris papuošia būtent tą vietą, kuri jos nuomone yra labiausiai nuvykusi. Apsaugodama kitus nuo bereikalingų ieškojimų...
Žiūrėti čia

Kokia man ji graži, šilta, maloni ir moteriška buvo. Taip gražiai žiūrėjosi jų pora.
Kaip liūdna, kad taip ..........bumt ir viskas. Sunku patikėti.
www.youtube.com/watch?v=PKdbyJx9LR8

Neįsivaizduoju kitos moters šalia jo

Prilips kokia 30 metų jaunesnė už pusmečio...

Jeigu būtų labai lipnus, galėjo ir prieš pusmetį prilipt

o kad man su gėlytėm gražiau atrodė aš jai net blakstienas buvau nupirkusi - bet galvoju šalta - sniegas vistiek nukris - tai neklijavau laukiau pavasario - bet įtariu taip jai ir nebeteks tomis blakstienomis pasipuošti eh

http://psichika.eu/blog/praktine-filosofija/

Apie gyvenimo filosofiją ir mūsų pasirinkimus :) koks teisingas straipsnis :)

Tikrai taip.

Kartą tėvas su sūnumi keliavo per miestą. Aplink tvyrojo nepakeliamas karštis. Tėvas jojo raitas ant asilo, o sūnus vedė jį už pavadžio.
- Vargšas vaikas, – sušuko nepažįstamas praeivis, žvelgdamas į tėvą. – Jo mažos kojelės vos spėja paskui tą asilą. Kaip tu gali taip ramiai sėdėti matydamas, kaip tavo sūnus kamuojasi?
Tėvas rimtai susimąstė. Jie užsuko už namo kampo ir tėvas liepė sėstis sūnui. Visi patraukė toliau. Eidami sutinka kitą praeivį. Išvydęs trijulę tas ėmė šaukti:
- Kaip tau ne gėda sūnau! Tavo senas tėvas eina pėsčias, o tu toks jaunas ir sveikas sėdi ant asilo lyg niekur nieko.
Išgirsti žodžiai sugėdino sūnų ir šis tarė:
- Tėve, sėsk ant asilo ir tu, man už nugaros.
Tėvas užsilipo ant asilo ir jie patraukė toliau. Po kažkurio laiko, jų kelyje pasirodė moteris:
- Ne, na jūs tik pažiūrėkite, kas čia darosi?! – užriko nepažįstamoji. – Šitaip kankinti gyvulį, kur tai matyta! Jūs tuoj sulaužysit asilui stuburą. Tokie du meiteliai sėdit išsidrėbę, čia jums gi ne sofa!
Tėvas ir sūnus tuojau pat nulipo nuo asilo, bet nenuėjo ir trijų žingsnių kaip vėl pasigirdo naujas šauksmas:
- Na čia tai bent! O kodėl gi jūsų asilas eina šiaip sau vienas, be jokios naudos, be jokio krovinio, kam jums tada jis išviso reikalingas? Juk nors kažkuris iš jūsų galėtų joti ant jo raitas.
Po viso to, tėvas priėjo prie asilo, pašėrė jį trupučiu šieno. Po to, priėjo prie savo sūnaus, uždėjo jam ranką ant peties ir tarė:
- Ką ar kaip šiame gyvenime mes bedarytume – visada atsiras tokių kurie mums nepritars ar ims prieštarauti. Todėl, ką ir kaip tau daryti – visada spręsk pats!!!

http://psichika.eu/blog/kelione-per-miesta/

Ta pačia tema iš FB platybių

Programa "Paryžius" įvykdyta maximum, nei rankyčių, nei kojyčių... bet miestas fantastiškas
Viena iš skaniausių akimirkų:

o dieve, sraigės, brrrr

Bet žinok, o dieve, kaip nerealiai skanu
Esi ragavusi?

Fek
Ir aš esu ragavusi. Tik prieš tai brendžio suvartojau nežmonišką kiekį

Ilona, esu aš ragavusi, tikrai, kad brrrr...

Nu jūs duodat
Gal nuo paruošimo priklauso?
Šiaip aš pirmą kartą va Paryžiuje ragavau - tai skonis labai geras. Visa esmė yra tas sviestukas su visokiom žolelėm, pati sraigė tai tokis raumenukas, kuris normaliai kramtomas + tas padažiukas (kvepiantis, aštrokas), mmmm... seilėtekis jau prasideda

Tai po to brendžio kiekio jokio skonio ir nebesupratai

O be brendžio jos niekaip į burną nesušoka
Ranka nesugeba jų iki valgomosios sunešti

o jau kai brendžiuko sriūbtelėjai, tai pačios pradėjo į burną šliaužti?