Akimirka

Aha
Bet baltai pavydžiu galintiems mėgautis tokiais delikatesais. Na, niekaip niekaip negaliu jų net ragauti (blaivia galva) :))

aš irgi negalėčiau prisiversti paragauti niekaip, nebent kur nors įmaišyta būtų be kiauto ir nežinočiau ką valgau, nors krevetes tai labai mėgstu ir midijų ant picos esu ragavus

Bet užtai niekur neradome varlių. Visur klausinėjome, niekas neturi. Paskui pasiguuuglinau - ogi uždrausta Prancūzijoje gaudyti varles (visas jau suvalgė ). Jei kas ir turi, tai importuoja iš kitų šalių.
Viena svajonė liko neįgyvendinta, neparagavau varlyčių

O aš esu ragavusi ir sraigių (man visai patiko), ir varlių kojyčių. Nors nesu valgio ekstremalė, bet pasiryžau. Kad būtų varlės skanu, nepasakyčiau, gal psichologinis stabdis buvo, tai ir skonio nepajutau.

Man irgi varlės visai nepatiko. O tos sraigytės su žaliuoju sviestu ir taure rožinio vyno tai apsivalgymas. Nors tų visų varilagyvių nemėgėja

Ojej, kaip skaniai pasakoji, aš gal ragaučiau, tik labai gaila ją taip tiesiai iš savo namelio.. šakute...

...gal nepergyvenk. Kaip paskiau , pasak Rolf, be svajonės gyvensi?
Lėkštė ir įrankis sraigei suimti patiko. Rimtas požiūris - iškart matosi. Sraigių ir Lietuvoje kažkada galima buvo ragaut ir ragaut. Prieš gerą dešimtmetį mada tokia buvo. Klasiokė net darže jas auginti buvo pradėjusi...
Man sraigės skonis ne "raumuo" ...bet marinuotas jaunas baravykas.

http://psichika.eu/blog/laime-ir-pinigai/

Daiktų, kurie man ne pagal kišenes, nemažėja, kad ir kaip gerėtų mano finansinė padėtis.
Kaskart, kai tik pajamos išauga, atsiranda naujų neįperkamų daiktų, ir aš jaučiu tą pačią santykinę stoką.
Rodos, žinau, kiek reikėtų pinigų, kad galėčiau turėti ar daryti tai, kas dabar ne mano kišenei. Būčiau laimingas jei tiek uždirbčiau.
Tačiau, kai pajamos padidėja, paaiškėja, kad aš vis dar nepatenkintas, nes, pagerėjus finansinei padėčiai, pastebiu naujų daiktų, kurių neturiu.
Šis klausimas bus išspręstas, kai pripažinsiu, kad laimė – požiūris į dabartį, o ne sąlyga ateičiai.
Laimė nėra tikslas, tai procesas.

Pakeliavau virtualiai su šiais dviem mūsų piliečiais. Siūlau ir jums tą patį padaryti. O gal jūs jau aplankę tas šalis. Kelionė po Vietnamą, Kambodžą, Laosą. Ir kai matai kaip tie žmonės ten gyvena, supranti kaip gerai mes čia gyvename. www.facebook.com/TVkeliones
Gal kada parodys reportažą per TV iš šios savo kelionės....

Seku šią paskutinę jų kelionę ir žaviuosi jais.
Šaunuoliai.

http://psichika.eu/blog/net-maziausios-detales-reiskia-labai-daug/

Labai patiko šitas straipsnis. Ypač paskutinės eilutės. Jos labai teisingos.

Mirė žmogus. Jo šuo atsigulė šalia ir irgi mirė.
Ir štai žmogaus dvasia kartu su šuns stovi prie vartų ant kurių užrašyta "Rojus". Šalia užrašas: "su šunimis įejimas uždraustas!". Žmogus nusprendė eiti toliau.
Eina jie keliu, antri vartai, ant kurių nieko neparašyta, tik šalia senukas sėdi.
- Atleiskite, gerbiamas...
- Petras aš.
- Kas už šitų vartų?
- Rojus.
- O su šunimi galima?
- Beabеjo!
- O ten anksčiau, kas per vartai buvo?
- Pragaras. Iki rojaus daeina tik tie, kurie nepalieka draugų.

Amerikos Kenedžio oro uoste žurnalistas vykdė apklausą:
„Kas jūsų nuomone yra labiausiai pasibaisėtina pasaulyje?“

Žmonių atsakymai buvo įvairūs: skurdas, išdavystė, ligos…

Tuo metu salėje savo lėktuvo laukė ir zen vienuolis Sung San. Žurnalistas, išvydęs vienuolio apdarą, prisiartino ir uždavė jam savo klausimą. Vienuolis atsakė klausimu:

- Kas jūs?
- Aš, Džonas Smitas.
- Ne, tai vardas, o kas esat Jūs?
- Aš teležurnalistas, tokios i tokios kompanijos…
- Ne, tai jūsų profesija, o kas Jūs?
- Aš žmogus, galų gale!..
- Ne, tai Jūsų biologinė rūšis, bet kas esat Jūs?…

Reporteris pagaliau suprato, ką turėjo omenyje vienuolis ir išsižiojęs sustingo negalėdamas nieko daugiau pasakyti.

Vienuolis pastebėjo:
- Štai tai ir yra pasaulyje baisiausias dalykas – nežinoti kas esi.

Gelbėėėėkite,
akyse jau net nesidvejina ir nesitrejina.
Septyngubinasi

Vajėėė, kas nutiko?

???

Dalia29, negi namuose atsirado septyni katinai?

Taxe sėdėt reikia, o ne valkiotis. j
Septynios vienodos temos buvo paviršiuje- darbų sauga, galvojau, kad man protelis pasimaišė.

Nu tai parašyk, tom besivalkiojančioms,sugrįšim, bent perskaitysim. Fui, kaip išsigandau, galvojau , kad "perdaryti" katinukai vaikų susilaukė.

Pokštininkė