Akimirka

Kaip bebūtų, tai netektis.... užuojauta artimiesiems ir kiek tolimesniems...

Kažin.
Visais laikais niekinantys mirtį ir savanoriais į karą einantys būdavo laikomi idealistais.
"Miesčionys" ir bailiai viešai jiems plodavo...o šiaip laikydavo kvailiais

Jeigu masė kažką laiko kvailiais, tai nereiškia, kad kažkas yra kvailas.... gal greičiau masė yra kvaila. Juk neveltui yra sakoma - avių banda

Man visai patiko M.Stasiulio mintys....

Jo mirties neįmanoma vertinti kaip tiesiog mirties. Tai drama, kaip ir jo visas gyvenimas – nuo pradžios iki pabaigos. Visko daug, viskas maksimaliai, viskas iki negalėjimo, be sustojimo.

Humoras, drama, televizija, aktorystė. Žmogus turbūt negali tiek panešti ant savo pečių. Gal nė neverta ieškoti priežasčių. Tokius žmones nelengva suprasti.

...nu tu žiūrėk. Dar truputis...ir mudu pradėsim ne tik gyvenimo, bet ir mirties klausimais sutarti...
Žmogus laisvas paukštis. Kur nori - ten eina. O čia "oi oi oi gaila"..."oi oi netekimas"
Kam netekimas tai gi žino kur yra...lai eina paskui...ane Mariška???
Neskaito žmonės išminčių...
Sukruvinta širdis ir lūkesčių apgaulė -
Štai visa, ką, žmogau, gali laimėt po saule.
Laimingas, kas ilgai neužsibuvo čia,
O laimingiausias tas, kas negimė pasauly.

Arūnas Sakalauskas apie Vytautą Šapranauską:

www.15min.lt/naujiena/kultura/asmenybe/arun...

Na taip... lengviausia sakyti, kad geriausia negyventi, tada nelaimių nepatirsi. Bet va velniava, jei nėra nelaimės, tada nėra ir laimės....
Kvaili žodžiai. Parašė autorius, kuris per savo siaura požiūrį matė tik nelaimės, o nematė visų nuostabių akimirkų...

Et...vėl pasigadinai. Mąstyk plačiau...
Siauras požiūris būtent ir yra galvoti, kad gyvenime daug laimės "pririnksi"..."nuostabias akimirkas" gaudydama.
Gyvenimas yra gyvenimas...iš pradžių " nuostabi akimirka"...o po to "lūkesčių apgaulė"

tik nereikia man čia lia lia.... viskas gyvenime priklauso iš kokio kampo ir kaip pats žmogus pasižiūrės. Ir jeigu matai tik kad pradžiai "nuostabi akimirka", o poto būtinai "lūkesčių apgaulė", tai jau yra labai siauras požiūris.
Aš taip matyti atsisakau...
pas mane pradžiai "nuostabi akimirka", o poto "malonus prisiminimai". O jei baisi akimirka, tai sudėti prisiminimus į skrynelę, pasimokai iš to, paverki, užkasi skrynelę gyliai kur nors atmintyje ir toliau ilgai ir laimingai gyveni.

Daug dirbi...kad mąstai šiandien taip nenuosekliai ?
Sakai, kad iš skirtingų pozicijų žiūrint daiktas matosi vis kitoks...tu atseit į jį žiūrėsi tik, tokiu kampu, kad grąžų pamatyti, o paskui...pleple " aš taip matyti atsisakau"
O žmogus, kaip pasakėčios baravykas vos iš žolės kepurę iškišęs...auga auga...viskas jam gražu... net ąžuolą iš "koto" verst ruošiasi "iš vieno" šono į jį žiūrėdamas, o kai virš žolės visa kepurė išlenda... kai paauga... daiktus tokius kokie jie yra pradeda matyti. Čia lietuvių liaudies klasika
Viskam pas tave, matomai dar tik "pradžia". Pamatyti ką nors "Poto"...laikas dar neatėjo
Klasiko vardo neminėsiu...svarbu mintis "auksinė". Kaip apie tave pasakė, kodėl jaunas žmogus taip džiaugiasi gyvenimu. "Todėl, kad pas jį viskam vis dar "pirmi kartai"

Omaras Chajamas
Nors iš pirmo žvilgsnio sprendžiau, kad Donaldas Kajokas.

Labas apmąstymų rytas:)

Samajana, kartais ne iš žurnalistų giminės? Esmę ištrynei ir padarei, kaip kad nori mano žodžius negražu

Mokykis niekados nepalikti vietos jokioms interpretacijoms

Prieš visagalį "delete" mygtuką ir tvirčiausiai sudėti žodžiai bejėgiai

Ši Gyčio Paškevičiaus daina tiesiog parašyta apie Vytautą Šapranauską...
www.youtube.com/watch?v=s_UtR47YwEQ
(jaučiuosi lyg netekusi artimiausio giminaičio...)

2011m "Paskutinė instancija" su Šapru.....

www.youtube.com/watch?v=BNDoyo9x0OY

www.youtube.com/watch?v=O_NCo3FF0SE

Paskaitinėjau paskaitinėjau portaluose "draugų" atsiliepimus ir ditirambus, net ir tų, kurie asmeniškai nepažino velionio (Užkalnis) ir pasidarė koktu. Kokie visi išverstaskūriai, visgi.....
Atsiverčiau metų senumo žinutes mūsų forumo šioje pačioje temoje tie, kurie dabar taip aprauda pasitraukusį, rėkė: velniop jį iš ekranų; kaip drįsta girtas rodytis scenoje Ką jis sau galvoja? Kaip jis sau tai leidžia?
O visi portalai tiesiog virė: pijokas, negerbia žiūrovų, lauk....
Dabar gi, skaitau: pasitraukė iš gyvenimo. Ir visi rauda apsimestinėm ašarom....
Skamba taip patraukliai tas savižudybės apibūdinimas, kad kitas, turintis problemų, galbūt, irgi nutars "pasitraukti, išeiti"..
Kodėl nekalbama tiesiai: gėrė, buvo sunkiai valdomas, pasikorė. Ir amen. Ir tai yra gėda.
Dabar visi portalai net verda. Žinoma, kad gaila žmogaus. Bet niekaip nesuprantu, kam taip sureikšminti tai, kad jis nusižudė. Reiktų, kaip tik, akcentuoti, kad tai - labai blogas ir nesektinas pavyzdys.
Ir pagalvoju: ką tik išėjo šviesaus atminimo Marcelijus Martinaitis..... iš tiesų išėjo.....
Palikęs visą pluoštą savo kūrybos. Deja, niekas jam, nemažiau talentingam, tokių ditirambų negiedojo, neraudojo ir sau piaro nesidarė. Išėjo tyliai, tyliai palaidotas. Nors gražiai bei garbingai.

Na sutinku aš su jumis. Bet.... Apie mirusį arba gerai, arba nieko.
O juk mūsų žemėje, labiausiai ir matomi ir garbinami tie kurie šmėžuoja būtent TV ekrane. Nors jie ir nėra to nusipelnę. Tokia absurdiška nūdiena mūsuose. Graudu. Bet taip yra.

Elvusia, iš dalies sutinku iš dalies ne, bet tikrai nesiplėsiu, dabar juk jau ir kalba kad alkoholizmas didelė bėda, niekas ir nesako kad jis padarė gerai nusižudydamas, bet o kam reikia kalbėti apie tai kas buvo blogai, ir taip aplink nieko gero nėra, o jo man trūks eteryje tikrai

Parašiau ne todėl, kad sulaukčiau pritarimo ar nepritarimo. Tiesiog, paskaičius visų rašliavas, tokios mintys užplūdo. Tokios, nekokios, švelniai kalbant. Kai pijokystė vos ne ant šakių kaip š... keliama į viršų, ieškoma kaltų....
Nesiplėsiu. Nes man tai labai skaudi ir artima tema....
Man eteryje jo tikrai netruks. Kaip tik, gal kai kuriuos šou pradėsiu žiūrėti. Dar Stasiulis su savo idiotišku treningu galėtų į kokią nors provincialią televiziją išeiti su tuo Vycka, ar kaip jis ten. Net skauda žiūrint į žemo lygio personažus gražiose laidose.
Teatre - taip. Tokių talentų nėra daug. Čia jau trūks. Aš jį ir mylėjau kaip teatro aktorių. Bet savo valia žmogus pasirinko ne meną, o pseudo meną.
Kaip žinome, ir teatre buvo jau nepatikimas. Neįvykę spektakliai. Visa kita.....
Ir nekalbu blogai apie velionį, jei ką....
Ne apie jį, o apie gyvenimo ir mirties būdus, kurie dabar pateikiami vos ne idealūs, ir žmonių santykį į žinomus žmones ir mėginimą pasišildyti raudomis. Netikromis raudomis. Ir apie tai, kad žinomas žmogus, nesvarbu, kad mažiau nusipelnęs nei kuklus ir tylus, bet tikras menininkas.....
Šita visa tridalynė man primena neseniai išėjusios gražios moters laidotuves. Kai atsivertus bet kokį žinių portalą, jau norėjosi rėkti iš nevilties: Kada visa tai baigsis?
Kai kažkas iš to krauna sau bonusus į kišenes.